Kuo gyvas pokalbis skiriasi nuo tekstinio bendravimo ir kodėl internetas ypač pavojingas vaikams

Šį tekstą paruošiau remdamasi prof. S. Kovaliovo mintimis iš video laidos „Propsichologija“, kurioje jis atsakinėjo į žiūrovų klausimus.

Prof. Poršnevas, tyrinėjęs žmogaus vystymosi dinamiką, nustatė, kad pirmieji žmogaus tarti žodžiai buvo pradėti vartoti ne kaip informacijos perdavimo priemonė, o kaip būdas kitam žmogui nutildyti, jį priversti paklusti. Ir tik žymiai vėliau žodžiai  įgavo ir kaip informacijos perdavimo funkciją.

Asmeninės erdvės poreikis žmogaus gyvenime

Įsivaizduokit, kad važiuojate pustuščiame autobuse.  Stotelėje įlipa žmogus ir atsisėda šalia jūsų.  Kaip jausitės?

Tiesą sakant, tokia situacija praktiškai neįmanoma, jei tas žmogus nebus jūsų pažįstamas.  Svetimoje erdvėje (šiuo atveju autobuse) nepažįstami žmonės nesąmoningai pasiskirstys tolygiai, stengdamiesi išlaikyti maksimalų atstumą vienas nuo kito.

Nepiktnaudžiaukime frazėmis, kurios gali turėti neigiamą įtaką sveikatai

iš Pixabay

Aš jau rašiau, kad mūsų įsitikinimai yra kaip savaime išsipildančios pranašystės ne tik išreiškiančios mūsų supratimą apie pasaulį, bet ir aktyviai tą pasaulį formuojančios. Įsitikinimai paprastai atsispindi mūsų kalboje.

Šį kartą pasidalinsiu ganėtinai paplitusiomis frazėmis, kurios lašas po lašo, atsiprašau, žodis po žodžio gali susargdinti fizinį kūną.  Iš dalies pasinaudojau Džozefo O‘Konoro ir Jano Mak-Dermoto surinktu ir užrašytu tokių frazių sąrašu.  Kartu jį papildžiau lietuviškais frazeologiniais išsireiškimais ar savitais posakiais.

Koks geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų?

Arūno Maniušio nuotr.

Kaip manot, kada laikas planuoti antrą vaikiuką? Mūsų mažajam pusantrų metukų, galvojam po kurio laiko išsiimti spiralę ir antro gandriuko laukti. Nenoriu, kad tarp vaikų būtų didelis skirtumas. Viena mano pažįstama turi 4 metų vaiką ir sako, kad kitą planuoja gimdyti dar po kokių 4 metų.  Tai, mano nuomone, tarp vaikų ryšio nebus. Jei esi mama, tai turi apie vaikus galvoti, o ne tik apie savo gerovę... Kaip manote, koks geriausias metų skirtumas tarp vaikų.

Kaip suvaldyti valdingąją anytą?

Arūno Maniušio nuotr.

Ne viename laiškutyje jaunos mamytės skundžiasi savo anytomis. Kai kurie pasakojimai net sukrečia.  Štai vienas iš jų:

Anyta – velnio pramanyta

Mano vaikelis dar net negimęs, o vyro mama ne tik pasakė, kad mano vyras vedė "paskutinę išnaudotoją", bet dar vyrui  pasakė, kad vaikas ne jo, ir, kas skaudžiausia,  palinkėjo, kad jo vaikas  gimtų išsigimęs, su kokia liga arba išvis gimtų negyvas, o man pasakė, kad geriausia būtų, kad gimdymo metu ir aš su vaiku kartu mirčiau...

 Suprantu, kad tokiais atvejais su anyta norisi nutraukti visus įmanomus ryšius.  Ačiū Dievui, tokios baisuoklės, atviru veidu linkinčios blogo tiek savo anūkui, tiek marčiai, pasitaiko retai, ir pritariu, kad nuo jų reikėtų laikytis atokiau. 

Ar patinka tau tavo vardas?

Arūno Maniušio nuotr.

Prieš keletą metų mane pakalbino žurnalistė (gaila neužsirašiau jos vardo ir pavardės) apie vardo reikšmę žmogaus gyvenime.  Dalinuosi šiuo interviu, nes, kaip matau,  jis vis dar aktualus.

Ar esate patenkintas savo vardu? O gal jaučiate nuoskaudą tėvams, kad jus pavadino, pavyzdžiui, Jurga, o ne Kristina? O gal jums – 65-eri, bet jūsų pase įrašyta – Sigutė? O gal tu esi šešiolikmetis Jonas, kuris visai nesižavi net visos tautos švenčiamu savo vardadieniu? Kokią reikšmę asmenybei turi susitapatinamas (arba ne) su savo vardu, pasakoja psichoterapeutė Linga Švanienė.

Durų efektas arba kaip mes užmirštame, ko ėjome

Fragmentas iš Velaskeso paveikslo "Meninos"

Kiekvienam iš mūsų teko patirti situaciją, kai su tam tikru tikslu atėjus į kambarį staiga suvokiu, kad neprisimenu, ko čia ėjau.  Tokiu atveju aš grįžtu į pradinę vietą, ir tai paprastai man padeda prisiminti, ko norėjau.

Nemalonu būna, kai draugų būryje vis nepavyksta įsiterpti su savo gudriu sąmoju ar protinga mintimi, o kai pagaliau įsibrauni į pauzę ir atkreipi kitų žvilgsnius į save, suvoki, jog nebežinai, ką norėjai pasakyti.