 |
| Arūno Maniušio nuotr. |
Ne viename laiškutyje jaunos mamytės skundžiasi savo
anytomis. Kai kurie pasakojimai net sukrečia.
Štai vienas iš jų:
Anyta – velnio pramanyta
Mano vaikelis dar net negimęs, o vyro mama ne tik pasakė,
kad mano vyras vedė "paskutinę išnaudotoją", bet dar vyrui pasakė, kad vaikas ne jo, ir, kas
skaudžiausia, palinkėjo, kad jo vaikas gimtų išsigimęs, su kokia liga arba išvis
gimtų negyvas, o man pasakė, kad geriausia būtų, kad gimdymo metu ir aš su
vaiku kartu mirčiau...
Suprantu, kad tokiais
atvejais su anyta norisi nutraukti visus įmanomus ryšius. Ačiū Dievui, tokios baisuoklės, atviru veidu
linkinčios blogo tiek savo anūkui, tiek marčiai, pasitaiko retai, ir pritariu,
kad nuo jų reikėtų laikytis atokiau.
Valdingosios anytos
O štai kita mūsų vyrų mamų rūšis - valdingosios anytos,
aktyviai lendančios į jaunų porų gyvenimus, nurodinėjančios, kontroliuojančios,
pamokslaujančios – palyginus dažnas reiškinys.
Gerai dar, jei fontanuojančią anytos energiją sušvelnina jos geranoriškumas, inteligentiškumas, kultūringumas. Antraip ji tampa rimtu išbandymu jaunai porai,
ypač, gyvenančiai su ja po vienu stogu.
Visiškai beprasmiška ką nors įrodinėti valdingajai
anytai. Ji jaučiasi esanti visada teisi. Tačiau ir pasidavimas, tylėjimas
bei šokiai vien pagal jos dūdelę taip pat nežada nieko gero.
Mamytės sūnelis
Vargu, ar jos sūnus, dabartinis tavo vyras, sugebėjo
atsispirti galingam savo mamos
spaudimui. Dabar tau teks skaitytis ir
su savo antrosios pusės dvasine priklausomybe mamai. Valdingų mamyčių vaikai,
jei jiems nepavyksta laiku ištrūkti iš po galingų prižiūrėtojos sparnų, tampa
kandidatais į amžinus viščiukus, nesuaugančius mamyčių sūnelius. Gyvenimas su griežta
prižiūrėtoja vargu ar leido tavo vyrui įgyti pasitikėjimo savimi,
savarankiškumo, iniciatyvumo. Tiesa, dėl to jis nekaltas, nes mamos
nepasirenkamos.
Kokia išeitis?
Geriausia išeitis būtų gyventi atskirai nuo valdingosios
anytos. Net ir tokiu atveju nubrėžk aiškias
ribas (tas bus nelengva), kuriose srityse bus klausoma jos patarimų, kuriose –
ne.
Jei nėra galimybės išeiti gyventi kitur , pasistenk
neįsileisti energingos komanduotojos į
savo vidų. Tai padaryti bus lengviau, jei
anytoje įžvelgsi kvailą pretenzingą mergaitę. Juk iš tiesų ši moteris tokia ir yra. Meilė ir vyrai jos gyvenime greičiausiai
suteikė jai daugiau nusivylimų nei džiaugsmo.
Pagailėk jos.
Nepriimk rimtai
vyro mamos bandymų primesti tau priklausomos pavaldinės rolę. Būk ypatingai
mandagi, nes tai padeda išlaikyti atstumą. Šaunu, jei pavyktų žiūrėti per
humoro prizmę, kai vardan savo ir šeimos ramybės išoriškai pritarsi anytai, sutiksi su jos reikalavimais,
girsi ir dėkosi, net kai elgsiesi
savaip.
Ieškoti sąlyčio taškų
Ne visos anytos yra valdingos. Taip pat jos gali būti ir ramios,
nepastebimos, nesikišančios, žaismingos, linksmos ir t.t. Ir su kitokiomis vyrų
mamomis ne visada sutarti būna lengva ir paprasta.
Aš neraginu tavęs susidraugauti
su anyta ar ją pamilti. Ne. Kviečiu
ieškoti sąlyčio taškų. Pasistengti joje
pamatyti save, o savyje – ją. Kada nors
juk ir pati tapsi močiute, o gal net anyta. Ir norėsi, kad tave priimtų, o ne
atstumtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą