Asmeninės erdvės poreikis žmogaus gyvenime

Įsivaizduokit, kad važiuojate pustuščiame autobuse.  Stotelėje įlipa žmogus ir atsisėda šalia jūsų.  Kaip jausitės?

Tiesą sakant, tokia situacija praktiškai neįmanoma, jei tas žmogus nebus jūsų pažįstamas.  Svetimoje erdvėje (šiuo atveju autobuse) nepažįstami žmonės nesąmoningai pasiskirstys tolygiai, stengdamiesi išlaikyti maksimalų atstumą vienas nuo kito.

Be abejo, kai autobusas sausakimšas, žmonės kurį laiką taikstosi su tuo, kad artimiausias kaimynas šnopuoja į pakaušį, o kaimynę alkūne duria į šoną.  Pirmai progai pasitaikius, žmonės „atšoka“ vienas nuo kito ir užima erdvėje sau komfortišką atstumą.

Koks tas komfortiškas atstumas?

Išskiriamos kelio zonos:

Intymioji – iki 45 cm
Asmeninė – nuo 45 cm iki 1,2 m
Socialinė – nuo 1,2 m iki 3,6 m
Viešoji (public) – nuo 3,6 m

Į intymiąją zoną įsileidžiami tik patys artimiausi žmonės.  Asmeninė zona skirta draugams ir pažįstamiems. Socialinė – bendradarbiams, pašnekovams, nepažįstamiems žmonėms. Viešoji – bendravimui su auditorija.

Natūralu, kad meilėj neprisipažinsime, stovėdami už trijų su puse metrų,  o skaityti paskaitą, kai klausytojai apspinta glaudžiu rateliu, tikrai ne geriausias variantas.

Beje, pertraukų metu seminarų dalyviai glaudžiu rateliu apsupdavo profesorių Sergejų Kovaliovą. Jie užduodavo klausimus, o lektorius į juos atsakydavo.  Klausytojų vis tirštėdavo ir ratas imdavo siaurėti, kol S.Kovaliovas staigiai baigdavo kalbas ir išsklaidydavo susirinkusius pasiklausyti.  Tikiu, kad dalyviams spaudžiantis į jo asmeninę zoną, profesorius jau nebegalėdavo to pakęsti.

Beje, atskirų tautų žmonėms aukščiau išvardinti rodikliai yra skirtingi.

Skirtingai asmenines erdves jaus miesto ir kaimo gyventojai.  Tikriausiai, nereikia sakyti, kad miestiečio ji bus  siauresnė, o kaimiečiui reikės daugiau erdvės. Daugiau erdvės reikė ir nuosavo namo savininkui palyginus su bendrabučio gyventoju.

Taip pat skiriasi vyrų bei moterų erdvės poreikiai. Vyrui jos reikia daugiau.  Ypač, jei vyras aukštas.  Moterys paprastai pasitenkina mažesne erdve ir mieliau arčiau prisileidžia kitus žmones.

Be abejo, asmeninės erdvės poreikis priklauso ir nuo žmogaus  charakterio bruožų ir kitų psichikos ypatybių. Tarkim nepasitikintys savimi žmonės akylai saugos savo saugios erdvės neliečiamumą, kurį jie linkę padidinti.  Juk kuo toliau kitas žmogus, tuo saugesni jie jaučiasi.

Natūralus žmogaus noras saugoti savo privatumą yra patvirtinamas žmogaus teise į asmeninį gyvenimą, teisę turėti savo nuomonę, teise būti savimi.