Ar patinka tau tavo vardas?

Arūno Maniušio nuotr.

Prieš keletą metų mane pakalbino žurnalistė (gaila neužsirašiau jos vardo ir pavardės) apie vardo reikšmę žmogaus gyvenime.  Dalinuosi šiuo interviu, nes, kaip matau,  jis vis dar aktualus.

Ar esate patenkintas savo vardu? O gal jaučiate nuoskaudą tėvams, kad jus pavadino, pavyzdžiui, Jurga, o ne Kristina? O gal jums – 65-eri, bet jūsų pase įrašyta – Sigutė? O gal tu esi šešiolikmetis Jonas, kuris visai nesižavi net visos tautos švenčiamu savo vardadieniu? Kokią reikšmę asmenybei turi susitapatinamas (arba ne) su savo vardu, pasakoja psichoterapeutė Linga Švanienė.

Ar į Jus kada nors kreipėsi klientas, nepatenkintas savo vardu?

Nėra tekę sulaukti. Tačiau jei pas mane ateitų žmogus, nepatenkintas savo vardu, tuomet pirmiausia pasidomėčiau, ką  jam reiškia „esu nepatenkintas“ – paprašyčiau apibūdinti tą jausmą ir įvertinti jo stiprumą nuo nulio (kai nulis- esu abejingas savo vardui) iki dešimties (kai 10 – mane purto, tiesiog siutina išgirdus kreipimąsį vardu).   Jei rezultatas pasirodytų besąs septyni aštuoni ar daugiau, sutikčiau, kad žmogui iš tiesų nelengva su turimu vardu.  Tada aiškinčiausi, o ką klientas nori pakeisti . Galimas dalykas, kad klientas nori tiesiog pakeisti vardą. Pasitikrinti, ar šio įgeidžio įgyvendinimas jam padės pasiekti tai, ko nori, gali padėti atsakymai į keturis klausimus:
1. Kas atsitiks, jei vardą pakeisiu?
2. Kas atsitiks, jei vardo nepakeisiu?
3. Ko (gero) neatsitiks, jei vardą pakeisiu?
4. Ko neatsitiks, jei vardo nepakeisiu?
Jei išsamiai atsakęs į šiuos klausimus žmogus vis dar norės pakeisti vardą, tokiu atveju jam reikėtų išsiaiškinti įstatyminius dalykus, kurie reguliuoja šį procesą.  Ir  jei formalumų kalnai nenusodintų žmogaus noro įsigyti naują vardą, tai vėliavą jam į rankas ir –pirmyn.

Tačiau ar toks lengviausias kelias – iš tiesų pats geriausias? Ar tai nėra tolygu, kai žmogus nepriima savo lyties ir ją keičia operaciniu būdu? Gal nepasitenkinimas savo vardu irgi slypi kur kas giliau?

Jūs teisi. Gali būti, kad klientas nori ne tiek vardą pakeisti, kiek tuos jausmus, būsenas, kurie yra  kažkokiu būdu susiję su  vardu.  Šiuo atveju reikėtų išsiaiškinti, kokio rezultato nori žmogus, tinkamai suformuluoti tikslą ar tikslus, didinti motyvaciją norimam rezultatui pasiekti ir toliau dirbti šia linkme. Dirbant su psichoterapeutu siekiamą tikslą būtų galima pasiekti efektyviau.

Ar nemanote, kad pakeitus vardą gali kilti ne tik vidiniai konfliktai, bet galbūt įskaudinami ir tėvai, savo dukrą ar sūnų pavadinę būtent taip, o ne kitaip? Ir gal apskritai nepasitenkinimas savo vardu gali būti nepasitenkinimo tėvais išraiška?

Į abu klausimus tas pats atsakymas: gali taip būti.  Ir vėl svarbu išsiaiškinti, o ko nori žmogus.  Išreikšti nepasitenkinimą ir įskaudinti tėvus?  Ar tikrai - taip, naudinga būtų išsiaiškinti atsakant sau į aukščiau pateiktus keturis klausimus.  Vargu ar iškils atsakymas, kad tapsiu laimingu, atkeršijęs tėvams, tačiau ir įsiteikinėti gimdytojams, bijant juos įskaudinti ir dėl to paminant savo poreikius ir tikslus, gali būti savęs paties išdavimu.

Taigi, kur vis dėlto slypi nepasitenkinimo savo vardu priežastys?

Priežasčių gali būti daug, tačiau net žinojimas, kodėl esu nepatenkintas savo vardu, vargu ar padės išspręsti šią problemą (jei tai yra problema).  Kur kas svarbiau yra įsivardinti, ko noriu vietoj to, ką turiu dabar.  Suformulavus norą jau galima ieškoti būdų tam norui įgyvendinti savarankiškai ar su kieno nors pagalba. 

Gal galėtumėte patarti, kaip žmogus gali pats sau padėti ir be psichoterapeuto pagalbos, jei niekaip nepriima savo vardo?

Iš jūsų klausimo neaišku, o ko žmogus nori.  Žinojimas, ko nenoriu dar nereiškia žinojimo, ko noriu.  Tad visų pirma svarbiausia įsivardinti, ką turiu dabar ir ko noriu vietoj to.  Tada galima pasitikrinti norą atsakant į keturis aukščiau pateiktus klausimus.  O toliau – numatyti žingsnius, ką galiu padaryti, norėdamas pasiekti tikslą.  Bendrais bruožais taip.

O ar labai svarbu žmogui  žinoti vardo kilmę, reikšmę? Ar tai turi kokios nors įtakos jo asmenybei, gyvenimui?  Yra tekę girdėti, kad lietuviai – išskirtinė tauta, vardus savo vaikus renkanti pagal skambesį, kai kitos tautos pirmenybę teikia vardo reikšmei. Ar Jums tai žinoma?

Žodžių skambesys ir reikšmė nėra nesusiję dalykai. Paklausykim, kaip skamba lietuviški žodžiai „čiurlena“, „šlama“, „griaudžia“, „dudena“ ir suprasim, kad jų skambesys tiesiogiai demonstruoja žodžio reikšmę.  Kituose žodžiuose šis ryšys nėra toks aiškus, tačiau nežiūrint to garsiai tariami žodžiai veikia žmogaus pasąmonę. Ne išimtis yra ir vardai.   Natūralu, kad vardo skambėjimo ir reikšmės (aiškios ar giluminės)  visuma  veikia žmones.  Vardo, kuris lydi žmogų visą gyvenimą, poveikis yra stipresnis nei kitų žodžių – jo akivaizdi ar paslėptoji reikšmė gali pasireikšti tokia pasąmonine įtaiga, kuri taps savaime besirealizuojančia pranašyste.

Tokiu būdu vardas daro įtaką žmogaus gyvenimui net nepriklausomai nuo to, ar žmogus žino savo vardo reikšmę, ar ne.  Tačiau būtų kvailystė galvoti, kad visiems Vytautams būdingi kokie tai bendri bruožai.  Vardas nėra  griežtas gyvenimo rėmų ar charakterio  įspaudas, o greičiau  kryptis, nusakanti gyvenimo temą, kurią kiekvienas vardo turėtojas gali realizuoti savitu būdu. Vardo reikšmės žinojimas gali padėti geriau suprasti savo vidinius vyksmus , juos priimti.

Jūsų teiginys, kad lietuviai renka vaikams vardus pagal skambesį, gali būti susijęs su lietuvių kalbos archaiškumu, kai žodžių skambesio ir reikšmių sąryšis yra labiau matomas (o gal ir jaučiamas pasąmoniniame lygmenyje) nei kitose kalbose.

O kaip vertinate šeimų ar giminių tradiciją sūnų pavadinti tėvo vardu ar dukrą – motinos? Arba – kokios nors žvaigždės vardu? Ar su konkrečia asmenybe siejamas vardas „neužkrauna“ naujam jo savininkui to asmens likimo? O gal žmogus pats nevalingai susitapatina?

Aš nevertinu nei neigiamai, nei teigiamai.  Galiu tik pasakyti, kad  tėvų ar senelių vardų suteikimas daro įtaką vaiko gyvenimui.  Nėra aišku, kokie pasąmoniniai mechanizmai ir kaip jie veikia, tačiau jau įrodyta, kad poveikis yra.  Jei perduodamas iškilaus žmogaus vardas, tai tikimasi, kad ir vaikas lengviau įgis norimas savybes.  Tai padeda.  Tačiau, iš kitos pusės, be norimų bruožų galima tokiu būdu perduoti ir kitus dalykus kaip polinkį į tam tikras ligas, priklausomybes,  gyvenimo trukmę ir pan.  Su vardu gali persiduoti net tie dalykai, apie kuriuos viešai nebuvo žinoma.

Jei vaikui suteikiamas sporto ar meno žvaigždės vardas, tai poveikio stiprumas gali priklausyti nuo to kiek įžymaus žmogaus gyvenimas bus aktualus vaiko tėvams bei paaugusiam vaikui.  Įtaka gali būti minimali, o gali būti ir ryški.  Ypač jei prie bendro vardo prisidėtų tapatinimasis su žvaigžde kaip su herojumi.  Tokiais atvejais be muzikinių, meninių ar sportinių gabumų galima perimti ir tamsiąsias dievinamų asmenybių puses – alkoholizmą, polinkį į depresiją, ankstyvą savirealizaciją ir mirtį.

Linga, Jūsų vardas – labai neįprastas. Ar Jūs pati visada buvote juo patenkinta?

Mano vardas man patinka. Dar neteko sutikti kitos Lingos.  Manau, kad vardas skamba lietuviškai – sąsajos su židžiu „linguoti“ akivaizdžios.  Sanskrito kalba lingam reiškia „ženklas“, o Linga yra Šivos simbolis hindų mitologijoje. Vikipedijoje rašo, kad šis simbolis siekia neatmenamus laikus, o mokslininkai lingą dažnai laiko falo simboliu.  Tokiu būdu, mano supratimu, vardas vienija tvirtumą ir lingavimą, jėgą ir lankstumą, pastovumą ir judėjimą.