Arūno Maniušio nuotr. |
Prieš keletą metų mane pakalbino žurnalistė (gaila neužsirašiau jos vardo ir pavardės) apie vardo reikšmę žmogaus gyvenime. Dalinuosi šiuo interviu, nes, kaip matau, jis vis dar aktualus.
Ar esate patenkintas savo vardu? O gal jaučiate nuoskaudą
tėvams, kad jus pavadino, pavyzdžiui, Jurga, o ne Kristina? O gal jums –
65-eri, bet jūsų pase įrašyta – Sigutė? O gal tu esi šešiolikmetis Jonas, kuris
visai nesižavi net visos tautos švenčiamu savo vardadieniu? Kokią reikšmę
asmenybei turi susitapatinamas (arba ne) su savo vardu, pasakoja
psichoterapeutė Linga Švanienė.
Ar į Jus kada nors
kreipėsi klientas, nepatenkintas savo vardu?
Nėra tekę sulaukti. Tačiau jei pas mane ateitų žmogus,
nepatenkintas savo vardu, tuomet pirmiausia pasidomėčiau, ką jam reiškia „esu nepatenkintas“ – paprašyčiau
apibūdinti tą jausmą ir įvertinti jo stiprumą nuo nulio (kai nulis- esu
abejingas savo vardui) iki dešimties (kai 10 – mane purto, tiesiog siutina išgirdus
kreipimąsį vardu). Jei rezultatas
pasirodytų besąs septyni aštuoni ar daugiau, sutikčiau, kad žmogui iš tiesų
nelengva su turimu vardu. Tada
aiškinčiausi, o ką klientas nori pakeisti . Galimas dalykas, kad klientas nori
tiesiog pakeisti vardą. Pasitikrinti, ar šio įgeidžio įgyvendinimas jam padės
pasiekti tai, ko nori, gali padėti
atsakymai į keturis klausimus:
1. Kas atsitiks, jei vardą pakeisiu?
2. Kas atsitiks, jei vardo nepakeisiu?
3. Ko (gero) neatsitiks, jei vardą pakeisiu?
4. Ko neatsitiks, jei vardo nepakeisiu?
Jei išsamiai atsakęs į šiuos klausimus žmogus vis dar norės pakeisti vardą, tokiu atveju jam reikėtų išsiaiškinti įstatyminius dalykus, kurie reguliuoja šį procesą. Ir jei formalumų kalnai nenusodintų žmogaus noro įsigyti naują vardą, tai vėliavą jam į rankas ir –pirmyn.
1. Kas atsitiks, jei vardą pakeisiu?
2. Kas atsitiks, jei vardo nepakeisiu?
3. Ko (gero) neatsitiks, jei vardą pakeisiu?
4. Ko neatsitiks, jei vardo nepakeisiu?
Jei išsamiai atsakęs į šiuos klausimus žmogus vis dar norės pakeisti vardą, tokiu atveju jam reikėtų išsiaiškinti įstatyminius dalykus, kurie reguliuoja šį procesą. Ir jei formalumų kalnai nenusodintų žmogaus noro įsigyti naują vardą, tai vėliavą jam į rankas ir –pirmyn.
Tačiau ar toks
lengviausias kelias – iš tiesų pats geriausias? Ar tai nėra tolygu, kai žmogus
nepriima savo lyties ir ją keičia operaciniu būdu? Gal nepasitenkinimas savo
vardu irgi slypi kur kas giliau?
Jūs teisi. Gali būti, kad klientas nori ne tiek vardą
pakeisti, kiek tuos jausmus, būsenas, kurie yra
kažkokiu būdu susiję su
vardu. Šiuo atveju reikėtų
išsiaiškinti, kokio rezultato nori žmogus, tinkamai suformuluoti tikslą ar
tikslus, didinti motyvaciją norimam rezultatui pasiekti ir toliau dirbti šia
linkme. Dirbant su psichoterapeutu siekiamą tikslą būtų galima pasiekti
efektyviau.
Ar nemanote, kad pakeitus
vardą gali kilti ne tik vidiniai konfliktai, bet galbūt įskaudinami ir tėvai,
savo dukrą ar sūnų pavadinę būtent taip, o ne kitaip? Ir gal apskritai
nepasitenkinimas savo vardu gali būti nepasitenkinimo tėvais išraiška?
Į abu klausimus tas pats atsakymas: gali taip būti. Ir vėl svarbu išsiaiškinti, o ko nori
žmogus. Išreikšti nepasitenkinimą ir
įskaudinti tėvus? Ar tikrai - taip,
naudinga būtų išsiaiškinti atsakant sau į aukščiau pateiktus keturis klausimus. Vargu ar iškils atsakymas, kad tapsiu
laimingu, atkeršijęs tėvams, tačiau ir įsiteikinėti gimdytojams, bijant juos
įskaudinti ir dėl to paminant savo poreikius ir tikslus, gali būti savęs paties
išdavimu.
Taigi, kur vis dėlto
slypi nepasitenkinimo savo vardu priežastys?
Priežasčių gali būti daug, tačiau net žinojimas, kodėl esu
nepatenkintas savo vardu, vargu ar padės išspręsti šią problemą (jei tai yra
problema). Kur kas svarbiau yra
įsivardinti, ko noriu vietoj to, ką turiu dabar. Suformulavus norą jau galima ieškoti būdų tam
norui įgyvendinti savarankiškai ar su kieno nors pagalba.
Gal galėtumėte
patarti, kaip žmogus gali pats sau padėti ir be psichoterapeuto pagalbos, jei
niekaip nepriima savo vardo?
Iš jūsų klausimo neaišku, o ko žmogus nori. Žinojimas, ko nenoriu dar nereiškia žinojimo,
ko noriu. Tad visų pirma svarbiausia
įsivardinti, ką turiu dabar ir ko noriu vietoj to. Tada galima pasitikrinti norą atsakant į
keturis aukščiau pateiktus klausimus. O
toliau – numatyti žingsnius, ką galiu padaryti, norėdamas pasiekti tikslą. Bendrais bruožais taip.
O ar labai svarbu
žmogui žinoti vardo kilmę, reikšmę? Ar
tai turi kokios nors įtakos jo asmenybei, gyvenimui? Yra tekę girdėti, kad lietuviai – išskirtinė
tauta, vardus savo vaikus renkanti pagal skambesį, kai kitos tautos pirmenybę
teikia vardo reikšmei. Ar Jums tai žinoma?
Žodžių skambesys ir reikšmė nėra nesusiję dalykai.
Paklausykim, kaip skamba lietuviški žodžiai „čiurlena“, „šlama“, „griaudžia“,
„dudena“ ir suprasim, kad jų skambesys tiesiogiai demonstruoja žodžio
reikšmę. Kituose žodžiuose šis ryšys
nėra toks aiškus, tačiau nežiūrint to garsiai tariami žodžiai veikia žmogaus
pasąmonę. Ne išimtis yra ir vardai.
Natūralu, kad vardo skambėjimo ir reikšmės (aiškios ar giluminės) visuma
veikia žmones. Vardo, kuris lydi
žmogų visą gyvenimą, poveikis yra stipresnis nei kitų žodžių – jo akivaizdi ar
paslėptoji reikšmė gali pasireikšti tokia pasąmonine įtaiga, kuri taps savaime
besirealizuojančia pranašyste.
Tokiu būdu vardas daro įtaką žmogaus gyvenimui net
nepriklausomai nuo to, ar žmogus žino savo vardo reikšmę, ar ne. Tačiau būtų kvailystė galvoti, kad visiems
Vytautams būdingi kokie tai bendri bruožai.
Vardas nėra griežtas gyvenimo
rėmų ar charakterio įspaudas, o greičiau
kryptis, nusakanti gyvenimo temą, kurią
kiekvienas vardo turėtojas gali realizuoti savitu būdu. Vardo reikšmės
žinojimas gali padėti geriau suprasti savo vidinius vyksmus , juos priimti.
Jūsų teiginys, kad lietuviai renka vaikams vardus pagal
skambesį, gali būti susijęs su lietuvių kalbos archaiškumu, kai žodžių
skambesio ir reikšmių sąryšis yra labiau matomas (o gal ir jaučiamas
pasąmoniniame lygmenyje) nei kitose kalbose.
O kaip vertinate šeimų
ar giminių tradiciją sūnų pavadinti tėvo vardu ar dukrą – motinos? Arba –
kokios nors žvaigždės vardu? Ar su konkrečia asmenybe siejamas vardas
„neužkrauna“ naujam jo savininkui to asmens likimo? O gal žmogus pats
nevalingai susitapatina?
Aš nevertinu nei neigiamai, nei teigiamai. Galiu tik pasakyti, kad tėvų ar senelių vardų suteikimas daro įtaką
vaiko gyvenimui. Nėra aišku, kokie
pasąmoniniai mechanizmai ir kaip jie veikia, tačiau jau įrodyta, kad poveikis
yra. Jei perduodamas iškilaus žmogaus
vardas, tai tikimasi, kad ir vaikas lengviau įgis norimas savybes. Tai padeda.
Tačiau, iš kitos pusės, be norimų bruožų galima tokiu būdu perduoti ir
kitus dalykus kaip polinkį į tam tikras ligas, priklausomybes, gyvenimo trukmę ir pan. Su vardu gali persiduoti net tie dalykai,
apie kuriuos viešai nebuvo žinoma.
Jei vaikui suteikiamas sporto ar meno žvaigždės vardas, tai
poveikio stiprumas gali priklausyti nuo to kiek įžymaus žmogaus gyvenimas bus
aktualus vaiko tėvams bei paaugusiam vaikui.
Įtaka gali būti minimali, o gali būti ir ryški. Ypač jei prie bendro vardo prisidėtų
tapatinimasis su žvaigžde kaip su herojumi.
Tokiais atvejais be muzikinių, meninių ar sportinių gabumų galima
perimti ir tamsiąsias dievinamų asmenybių puses – alkoholizmą, polinkį į
depresiją, ankstyvą savirealizaciją ir mirtį.
Linga, Jūsų vardas –
labai neįprastas. Ar Jūs pati visada buvote juo patenkinta?
Mano vardas man patinka. Dar neteko sutikti kitos
Lingos. Manau, kad vardas skamba
lietuviškai – sąsajos su židžiu „linguoti“ akivaizdžios. Sanskrito kalba lingam reiškia „ženklas“, o Linga yra Šivos simbolis hindų
mitologijoje. Vikipedijoje rašo, kad šis simbolis siekia neatmenamus laikus, o
mokslininkai lingą dažnai laiko falo simboliu.
Tokiu būdu, mano supratimu, vardas vienija tvirtumą ir lingavimą, jėgą
ir lankstumą, pastovumą ir judėjimą.
Kokio amžiaus vaikus reiktų baigti vadinti mažybiniais vardais? Dėkui.
AtsakytiPanaikintiJei vaikas (ar suaugę sūnus ar dukra) nėra infantiliškas, jei pakankamai subrendęs ir savarankiškas, tai nėra esminio skirtumo, kaip jį vadinsite (jei jam pačiam tas pats ar net mieliau, kai artimi žmonės vadina mažybiniu vardu). Nesavarankišką, linkusį prisiršti, bijantį išreikšti savo nuomonę vaiką (suaugusį vaiką) būtų galima skatinti tapti suaugusiu nebevadinant jo mažybiniu vardu, tačiau vien vardu problema nebus išspręsta.
AtsakytiPanaikinti