Koks geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų?

Arūno Maniušio nuotr.

Kaip manot, kada laikas planuoti antrą vaikiuką? Mūsų mažajam pusantrų metukų, galvojam po kurio laiko išsiimti spiralę ir antro gandriuko laukti. Nenoriu, kad tarp vaikų būtų didelis skirtumas. Viena mano pažįstama turi 4 metų vaiką ir sako, kad kitą planuoja gimdyti dar po kokių 4 metų.  Tai, mano nuomone, tarp vaikų ryšio nebus. Jei esi mama, tai turi apie vaikus galvoti, o ne tik apie savo gerovę... Kaip manote, koks geriausias metų skirtumas tarp vaikų.

Sveika,

Malonu skaityti tavo laišką, kuriame planuoji šeimos pagausėjimą ir rūpiniesi, koks būtų optimalus amžiaus skirtumas tarp vaikų, kad jiems būtų geriausia.  Gal tik norėčiau pastebėti, kad puiku, kai ir pačios mamytės neužmiršta rūpintis savimi.  Nes tai, kaip jaučiasi kiekvienas šeimos narys, sukuria bendrą šeimos atmosferą.  Santarvė, meilė, ramybė, džiaugsmas – tai geriausia aplinka vaikų vystymuisi ir augimui.

Mamytei reikia pailsėti

Visų pirma, atkreipsiu dėmesį, kad gydytojai nerekomenduoja pradėti kitą vaikutį anksčiau nei dveji metai po paskutinio gimdymo.  Tai susiję su tuo, kad vaisiaus išnešiojimas, gimdymas ir kūdikio maitinimas yra didelis išbandymas moters organizmui.  Natūralu, kad geriausia vėl pastoti, kai mamos fizinis kūnas yra pilnai atsistatęs ir pailsėjęs.  Tokiu būdu jis galės suteikti naujam besivystančiam vaikučiui visa, kas geriausia. Specialistai teigia, kad nutraukus maitinimą krūtimi, mamytei iki kito pastojimo reikėtų pailsėti mažiausiai 9 mėnesius.

Tėvų vaidmuo svarbiausias

Planuojant šeimos pagausėjimą svarbu neužmiršti, kad didžiausią įtaką žmogaus gyvenime turi jo tėvai, o ne broliai ir seserys.  Augant vaikui keičiasi jo poreikiai.  Idealiu atveju tėvai laiku įvertina pasikeitimus ir suteikia tai, ko tuo metu labiausiai reikia vaikui. 

Mamos meilės nebūna per daug

Šis teiginys ypatingai aktualus pirmaisiais gyvenimo metais.  Kūdikio išgyvenimas visiškai priklauso nuo mamos, kuri yra ne tik saugumo garantas ir maisto šaltinis, bet ir naujo pasaulio įvaizdis.  Jei mažylis mamos meilės gauna pakankamai, pasaulis visą gyvenimą bus priimamas pozityviai. O tai reiškia, kad žmogus pasaulį matys iš gerosios pusės.

Visas mamos dėmesys šiuo laikotarpiu turėtų būti skirtas mažyliui, todėl verta neskubinti broliuko ar sesutės atsiradimo.

Neįkainojamas tėvo vaidmuo

Nuo pusantrų iki 4 metų formuojasi žmogaus kaip pasaulio ir savo gyvenimo šeimininko pagrindai.  Dabar labai svarbiu darosi tėvo vaidmuo.  Jis atsargiai ir švelniai stimuliuoja vaiko kompetenciją, atkaklumą, pasitikėjimą savimi. Tėtis sugeba išlaukti ir nesikišti į  savarankiškas mažylio pastangas, tinkamu momentu pagelbėdamas taip, kad vaikas išgyventų sėkmę. Tokiu būdu žmogus išmoksta pasitikėti savimi. 

Jei mama yra pakankamai pailsėjusi, o tėvelis aktyviai dalyvauja savo vaiko gyvenime, šis laikotarpis yra tinkamas šeimos didinimui.

Pasaulis plečiasi

Pasaulis toliau plečiasi.  4 metų vaikui vis svarbesni darosi žmonės, gyvenantys už šeimos ribų.  Tėvų įtaka išlieka reikšminga, tačiau nebe tokia gyvybiškai svarbi.  Vaikas nuosekliai, tačiau neįkyriai mokomas būti kartu su bendraamžiais, su jais bendrauti, tartis, žaisti. Šiuo laikotarpiu atsiskleidžia sugebėjimas vadovauti, mokėjimas vesti kitus paskui save.

Naujo šeimos nario atsiradimas šiuo metu yra tiesiog natūralus:  tėvai dar jauni ir stiprūs, o jaunoji karta jau prakutusi.

Konkurencija ir pavydas

Kai amžiaus skirtumas tarp vaikų yra daugiau nei 6 metai, tai broliai ir seserys praktiškai nebeįtakoja vienas kito asmenybių vystymosi.  Jie yra tarytum iš skirtingų pasaulių. 

Mažesnis skirtumas tarp vaikų suteikia jiems daugiau bendrumo, tačiau jie ir daugiau konkuruoja vienas su kitu, pešasi, kelia daugiau triukšmo. Jei tėvai ginčuose visada užstoja jaunylį, vyresnėlis gali jausti pavydą.  Visi šie nesklandumai įveikiami, kai tėvai supranta vaikų poreikius ir rodo jiems pakankamai dėmesio.

Planuoti ar neplanuoti

Dar nėra pakankamai mokslinių pagrindimų, kad netyčiukai savo vystymusi atsiliktų nuo planuotų ir lauktų vaikų.  Vistik konsultacijų metu ne kartą teko susidurti su atvejais,  kai žmogus savo nesėkmių priežastis randa ankstyvajame prenetaliniame laikotarpyje, kai jo mama išgyveno stresą, sužinojusi, jog yra nėščia. Didžiulę traumą tokiais atvejais patiria ir mažytis embrionas.   Neigiamą įtaką tolesniam žmogaus gyvenimui turi ir tai, jei tėvai ar vienas iš tėvų laukė ne tos lyties vaiko.  Todėl tikrai nepamaišys, jei vaikutį pradėsite, apie jį svajodami, ir neprisirišite prie konkrečios lyties, o visa širdimi priimsite tą, kuris gims.