Apie žmonijos gyvenimo modelius ir polinkį į kraštutinumus

Nepalas. Arūno Maniušio nuotr.

Egzistuoja du gyvenimo modeliai.

Pirmasis: gyvenimas – nenutrūkstantis būties lygio kėlimas.  Tiksliau, ne būties, o buities.  Gyvenimas laikomas pavykusiu, jei įsigijot stadiono dydžio jachtą at net visą aviaparką  ir t.t. Ir jei gyvenimas nusisekė, tai galų gale galit sau leisti tapti šiek tiek „šventu“,  prisidėdamas prie labdaros.  Šis gyvenimo modelis tapo norma europietiškoje civilizacijoje.  Į šį modelį jau linksta ir netgi Rytai.  Šalys, kurios tradiciškai buvo giliai dvasingos, dabar perima poziciją, kad Dievą mylėti geriau šiltnamio sąlygomis.

Antrasis kelias – gyveni skurdžiai, klubus apjuosęs medžiagos atraiža, su dubenėliu ryžių dienai, bet tu – dvasingas žmogus.  Kartais maudaisi Gange, kartais, keldamas pavojų savo gyvybei, geri iš jo vandenį, bet svarbiausia žinai, kad tai – šventas, dvasingas gyvenimo kelias.  


Iš tiesų tai klaidingi abu keliai, nes jie yra kraštutinumai. Be abejo, galima leistis į kraštutinumus, bet svarbu neužmiršti, kad bet koks kraštutinumas – tai patologija.  Mūsų trūkumai dažniausiai kyla iš mūsų hipertrofuotų dorybių.

Štai antrasis kelias .  Viskas aišku – jei jūs palikote pasaulį anksčiau nei kažką svarbaus jame nuveikėte, tai kyla klausimas: ko jūs iš viso atėjote į šį pasaulį?  Jei jau esi čia, tai turi mylėti moteris, gerti vyną, vartytis ant žolės, valgyti mėsą, pastatyti namą, parašyti knygą... Kitaip, kurių galų tave čionai įkišo?   Sėdėtum Ten ir grotum savo arfa… arba gitara...

Tačiau kur kas baisesnis pirmasis požiūris, pagal kurį susikrovus turtus galima prisidėti prie labdaros ir tokiu būdu “nusipirkti”sau  šventumą.  Štai dar vienas anekdotas:

Šventasis Petras, peržiūrėdamas sąrašus, sako vyrui, atvykusiam iš žemės:
- Atleiskit, bet jums – į pragarą!
-Ką jūs?!!!!! Aš jūsų bažnyčiai dešimtis milijonų išleidau!
Šventasis Petras:
-Aaaa, tikrai, jums - į pragarą, ir pinigus jums ten pervesim.

Ir tokiu būdu vyksta baisus vienpusis vystymasis, iškreipiantis visą pasaulį.  Ar jūs suprantate, kokiu keliu pasuko pasaulis?  Pirmuoju.  Ir todėl kalbos apie dvasingumą nepasiekia žmonių, kurie neturi ko valgyti, širdžių ir protų.  Tuo labiau, kai supa daugybė "pavyzdžių", kuriais norisi sekti, ir pavydas vis auga... Todėl galime kalbėti ne apie dvasingumo augimą, o apie kovingojo beširdiškumo vešėjimą, kuris neretai slepiasi po pseudo dvasingumo skraiste.

Iš tiesų yra tik vienas kelias  - dvigubas, apjungiantis būtį ir sąmonę. Apie tai žinojo senovėje, tik mes užmiršome...

Pagal S.Kovaliovo seminaro „Sąmoningumo lygio kėlimas“ (2016 m. kovo 12-13 d.d.) medžiagą.