Šalia savęs niekaip negaliu įsivaizduoti bendraamžio ar tik šiek tiek vyresnio vaikino

V.Pukiriovas "Nelygi santuoka" 1862 m.

Sveiki. Net nežinau, nuo ko pradėti, nes galvoje sukasi daugybė minčių, kurias sunku surikiuoti. Tačiau kasdien tampa vis sunkiau gyventi su problemomis, kurių matyt pati prisikuriu, o paskui niekaip negaliu išspręsti.

Man yra 23 metai ir iki šiol nesu turėjusi beveik jokių rimtesnių santykių, nes dažniausiai pati surandu priežasčių atstumti vaikinus ir jų man rodomą dėmesį. Esmė yra tame, kad šalia savęs niekaip negaliu įsivaizduoti bendraamžio ar tik šiek tiek vyresnio vaikino. Dažniausiai, net nepabendravusi, susidarau išvadas, kad jie nesubrendę, neatsakingi, nerimti, todėl neturėčiau švaistyti laiko beprasmiams santykiams, kurie neturi jokios ateities. Mane visada žavėjo vyresni vyrai, pokalbiai su jais atrodydavo įdomūs ir prasmingi, o visų svarbiausia, kad jų požiūris į gyvenimą dažniausiai primindavo manąjį, kuriame nėra vietos jaunatviškoms kvailystėms ir lengvabūdiškumui.

Daugiau, nei prieš metus mano gyvenime atsirado vienas vyras, kuris puikiai atitiko mano įsivaizduojamą idealą. Laikas, praleistas su juo  buvo nepamirštamas, turėjome daug bendrų interesų, o kai jis būdavo šalia, jaučiausi tikrai laiminga. Tačiau, nusprendžiau nutraukti santykius, nors iki šiol dėl to gailiuosi. Man labai jo trūksta, nors kasdien stengiuosi įtikinti save, kad pasielgiau teisingai. Kad nėra normalu susitikinėti su 30 metų vyresniu vyru, kuris turi tik šiek tiek už mane jaunesnę dukterį. Tačiau jaučiuosi taip, lyg būčiau praradusi patį svarbiausią žmogų savo gyvenime ir jokio kito, panašaus į jį niekada nebesutiksiu. Niekas manęs nebedžiugina ir nieko nebenoriu, tik paskambinti jam, atsiprašyti, pasakyti, kad klydau ir noriu jį susigrąžinti. Tačiau žinau, kad mano šeimai būtų sunku su tuo susitaikyti, o draugai taip pat sureaguotų neigiamai dėl tokio mano sprendimo. Neįsivaizduoju, kaip turėčiau elgtis ir ką daryti, kad gyventi taptų nors šiek tiek lengviau.

Pabaigai norėčiau paminėti, kad man niekada netrūko tėvo dėmesio. Užaugau puikioje šeimoje, kurioje tėvas buvo autoritetas ir visada galėjau juo pasitikėti ir išsipasakoti. Galbūt ieškau panašaus į jį, o kadangi tarp jaunosios kartos atstovų tokio rasti neįmanoma, mano žvilgsnis krypsta į žymiai vyresnius vyrus, kurie nebesielgia, kaip vaikai ir yra linkę spręsti sunkumus, o ne nuo jų bėgti.

Kamilė (vardas pakeistas)

Labas, Kamile,

Girdžiu, kad tau sunku.  Ir sunku dėl to, kad pati nutraukei santykius su tau brangiu žmogumi, todėl kad jis gerokai už tave vyresnis. Suprantu, kad iš vienos pusės tu ilgiesi vyresniojo draugo ir bendravimo su juo, iš kitos pusės pati nutraukei santykius, nes manai, jog yra nenormalu susitikinėti su gerokai vyresniu vyru. Dabar kankiniesi, nes šios pusės tave tampo kiekviena į save – tai veržiesi atsiprašyti ir atnaujinti santykius, tai susilaikai, vadovaudamasi visuomenėje priimtais įsitikinimais. Ir vis tik esmė ne tame, kaip sureaguos šeima ir draugai. Tu esi pilnametė ir gali pati nuspręsti, kaip ir su kuo gyventi.  O jie, kurį laiką pašurmuliavę, apsiprastų.

Oficialioji psichoterapija iš tiesų laikosi nuomonės, kad santuokose maksimaliai efektyvūs santykiai būna, kai bendrauja lygiavertės pozicijos –  Suaugęs-Suaugęs.  Porose, kuriose tarp sutuoktinių yra solidus amžiaus skirtumas, paprastai pasireiškia Tėvo-Vaiko pozicijos, kurių bendravimas santuokoje paprastai nėra ekologiškas.  Tačiau gyvenimas yra įvairus, ir  galimos išimtys, net ir į teigiamą pusę.

Vis tik sprendimus geriausia priimti, ne tada, kai esi valdoma emocijų, o nusiraminus ir pasistengus geriau save suprasti.  Ar iš tiesų esi laisva rinktis, jei atmestum baimę neatitikti tėvų ir kitų svarbių tau žmonių lūkesčių? Drįsiu suabejoti. Manau, svarbu išsiaiškinti, kaip ir kokiomis sąlygomis tavyje įsitvirtino įsitikinimas, kad tavo amžiaus jaunuoliai yra nerimti, neatsakingi, lengvabūdžiai, pilni kvailysčių.  Tarp vaikinų tikrai yra nemažai rimtų, atsakingų, brandžių jaunų žmonių, tačiau tu iš anksto juos nurašydavai, net nesistengdama jų geriau pažinti. Ar kadaise (tikėtina, kad ankstyvoje vaikystėje) priimta nuostata neapriboja tavęs, ir vietoj to, kad rinktumeisi laisvai, nesąmoningai renkiesi vyresnius?

Kitas klausimas, kuris kyla, perskaičius tavo laišką, - kas ir kaip įtakojo tavo pačios ankstyvą surimtėjimą, tapimą suaugusia, vaikiškumo neigimą. Informacijos yra per mažai išvadų darymui, tačiau jei dirbčiau su klientu, norinčiu laisvai rinktis partnerius, nepriklausomai nuo jo amžiaus, padirbėtume su  vidiniu Vaiku ir su kritiniais gyveno momentais.

Kaip supranti, visa tai geriausia išsiaiškinti padedant specialistui. Psichoterapeutas ne tik padėtų išsiaiškinti vidinius apribojimus, bet ir pateiktų būdus, kurių pagalba būtų galima transformuoti psichines užtvaras, ribojančias pasirinkimo laisvę.  Aš nežinau, koks tada būtų tavo sprendimas.  Gali būti, kad norėtum atnaujinti santykius su vyresniuoju draugu.  O gali būti, kad apsispręstum kitaip.  Tačiau tai jau būtų tavo laisvas sprendimas.