Pirmoji savaitė bloge ir dar viena paralelė su kino filmo "Julie & Julia" heroje

Julia Child (aktorė Meril Stryp), virtuvės šefė,
kuria žavėjosi Julie, kadras iš filmo "Julie&Julia"

Šiandien savaitė, kaip pildau savo blogą.  Tai lyg vienas nedidelis žingsnelis mano metinio projekto kelyje.  Kiek ten tų savaičių metuose? Dvylika kart keturi – keturiasdešimt aštuonios.  Tikrai, - vienas žingsnelis.  Kaip jaučiuosi?  Nuotaika puiki, entuziazmas fontanu trykšta.  O juk iš tiesų aš dar kaip reikiant net neįsivažiavau. 

Jau sakiau, kad kasdien rašyti blogą integralinio neuroprogramavimo tema mane įkvėpė Džulia iš kino filmo „Julie & Julia“.  Suradau dar vieną bendrumą tarp mūsų.  Džulija žavisi kulinarinės knygos autore Džulija Čaild, o aš – integralinio neuroprogramavimo kaip atskiros psichoterapinės krypties autoriumi profesoriumi Sergejumi Kovaliovu.

integralinio neuroprogramavimo autorius
prof. Sergejus Kovaliovas

Filmo herojė darbuodamasi virtuvėje tarsi jausdavo šalia esančią Džulijos Čaild dvasią.  O man, iškilus neaiškumui psichoterapiniuose dalykuose, užtenka tinkamai suformuluoti klausimą savo mokytojui, ir atsakymas pats tarytum savaime ateina.  Svarbiausia – tinkamai suformuluoti klausimą!

Kovaliovu žaviuosi daugeliu aspektu.  Visų net nesugebėčiau išvardinti.  Vienareikšmiškai jis yra genijus. Nepaprastai kūrybingas.  Skiriantis daug laiko savo paties tobulėjimui. Fenomenalios atminties.  Visada sąžiningai referuojantis į autorius ir šaltinius, kuriais naudojasi, kurdamas naujus teorinius- metodologinius dalykus  ar psichotechnikas.  Labai energingas ir ištvermingas.  Pasitikintis savimi.  Kryptingas. Nepaprasto darbštumo žmogus.  Jis parašė jau virš trisdešimt knygų, net dvi iš jų - praeitą vasarą.  Neįsivaizduoju, kaip taip įmanoma.

O dar Sergejus Viktorovičius (toks jo tėvavardis) palaiko gerą fizinę formą.  Jam šešiasdešimt dveji metai, o jis padaro keturiasdešimt atsispaudimų ir sako, kad tai dar ne riba.  Ech, o aš kiek kartų sau žadėjau daryti nors po penkiasdešimt pilvo preso atsilenkimų per dieną, praustis po kontrastiniu dušu ir dar daug kitų dalykų,  bet mano pasiryžimas ilgainiui nuslopsta.  Guodžiuosi, kad dabar  vasara ir, jei nelyja, maudausi prūdelyje.

Ir dar man patinka, kad Kovaliovas yra aukštos moralės žmogus.  Apie savo žmoną visada atsiliepia labai pagarbiai.  Sako, kad tik avinai laksto paskui daugelį avių, o vilkas yra arba vienas, arba turi vieną vilkę visam gyvenimui. Kartą forume Sergejus Kovaliovas paskelbė eilėraštį,  skirtą žmonai.  Baltai užpavydėjau J.  Man labai gražu, kai žmonės sugeba išlaikyti šeimyniniuose santykiuose šilumą, meilę, tyrumą, pagarbą ilgą ilgą laiką.

Filmo herojei Džulijai, deja, nepavyko gyvai susitikti su jos garbinama virtuvės šefe.  Man šiuo atžvilgiu pasisekė kur kas labiau – aš ne tik dirbu Praktinės psichoterapijos centre prie jo vadovaujamo instituto, bet ir turiu galimybę gyvai bendrauti susirinkimų ir seminarų metu.  Ne kartą esu gavusi vertingų patarimų dėl supervizijų ruošimo bei darbo sudėtingais psichoterapiniais atvejais.

Taigi, vienas žingsnis mano bloge žengtas. Keliaujam toliau.