Psichogenetinė psichoterapija - ne reklaminis išmislas, o efektyvių instrumentų sistema žmogaus problemų sprendimui

Arūno Maniušio nuotr.

Sekmadienis (rašiau vakar). Jau beveik pirma valanda, o aš dar lovoje.  Ne, tikrai esu sveika.  Tiesiog neatsispyriau malonumui darbuotis, nesikeliant iš šilto patalo.  Kompiuteris, internetas, kompiuterinis staliukas, galva, dar puodelis kavos - ko daugiau reikia.

Paruošiau supervizijos "Psichogenetinės psichoterapijos pagrindai" dalomąją medžiagą ir išsiunčiau elektroniniu paštu prof. S. Kovaliovui peržiūrai ir palaiminimui.  Profesorius visas Inovacinių psichotechnologijų instituto specialistų ruošiamas mokomąsias medžiagas tikrina asmeniškai, reikalaudamas iš instituto darbuotojų išlaikyti aukštą dėstymo kokybę.  

Nesijaudinu, nes esu tikra, kad mano paruoštą medžiagą patvirtins. Tik mokomąjį renginį vesiu ne Lietuvoje, o Ukrainoje.  Kol kas neturiu patirties edukacinių renginių organizavime Lietuvoje.  O Kijeve jau tradiciškai transliuojamų IP instituto seminarų organizatoriai prašo pravesti 2 val. trukmės mokomuosius renginius, skirtus besimokantiems psichoterapijos, jau dirbantiems psichologams ir visiems, besidomintiems psichologija.

Bet palikime organizacinius dalykus ir pereikime prie to, kas yra psichogenetika.  Terminų žodynas pateikia: Psichogenetika - (psicho- + gr. genesis - kilmė, atsiradimas) - psichologijos šaka, susijusi su genetika, tirianti genetinių veiksnių ir aplinkos poveikį žmogaus psichinėms funkcijoms susidaryti.  

Išversiu į suprantamą kalbą: psichogenetika - mokslas apie tai, kaip protėvių problemos perduodamos ateities kartoms. Apie tai, kas Biblijoje Dievo žodžiais buvo pasakyta:

Iš 20, 5-6  Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. 

Smagu girdėti, kad Dievo gailestingumas daugybę kartų pranoksta jo rūstumą.  Ir vis tik, ką daryti tiems, kurių giminėje buvo ne vien tvarkingai pagal Dievo įstatymą gyvenę protėviai?  Į tai atsako šiandieninė psichogenetinė psichoterapija.

O viskas prasidėjo nuo rusų kilmės prancūzės Anos Anselinos Šutcenberger. Psichologė, dirbdama su onkologiniais ligoniais, pastebėjo keistą dėsningumą:  daugumos pacientų liga prasidėjo tame pačiame amžiuje, kuriame vienas iš jų tėvų (ar tolimesnių giminaičių) mirė nuo vėžio arba kitomis sunkiomis aplinkybėmis. Smalsi ir darbšti moteris ėmė tyrinėti šį reiškinį ir jį aprašė savo knygoje „Protėvių sindromas“. Šio dėsningumo atradimas išgarsino A.Šutcenberger vardą pasaulyje, o Nicos universitetas jai suteikė klinikinės psichologijos profesoriaus vardą.

Protėvių sindromas ryškiau ar silpniau įtakoja kiekvieno žmogaus gyvenimą. Jis gali „išlįsti“ nemalonių įvykių virtine: nesėkmės darbe,  problemos santykiuose su artimaisiais, energijos trūkumas, vienišumas ir kt.  Nedaug kas susivokia, kad taip gali pasireikšti iš kartos į kartą perduodama likimo trajektorija. Niekas nežino, kokiu būdu ji perduodama, tačiau tos pačios giminės atskirų žmonių gyvenimuose tam tikru metu pradeda kartotis jų likimus įtakojantys įvykiai, situacijos, ligos ir pan.

Kiekvienas esam girdėję, kad žmogus be sąmonės dar turi pasąmonę.  Panašu, kad pasąmonę turi ir kiekviena šeima ir giminė.  Būtent pasąmonės būdu iš kartos į kartą ir yra perduodami protėvių gyvenimo scenarijai, net ir tais atvejais, kai mes nieko nežinome apie tolimą giminaitį, kurio gyvenimas gali turėti įtakos ir mūsų gyvenimui.

Kokie simptomai gali reikšti, kad įvyko psichogenetinis perdavimas?

- Neapleidžiantis savęs nereikalingumo jausmas, vidinis diskomfortas,  kuriam atsirasti tarytum nebuvo jokių priežasčių;
- Bloga nuotaika be priežasties, dažnos depresijos;
- Pasikartojančios nesėkmės, susirgimai, traumos;
- „Savo vietos“ neradimas;
- Negalėjimas sukurti savo šeimos, vaikų neturėjimas;
- Vienišumas;
- Baimės ir fobijos...
- kita

A.Šutcenberger pastebėjo dėsningumus, surinko ir aprašė daugybę jo pasireiškimo pavyzdžių, tačiau praktiškai nesukūrė metodologijos, ką daryti su šiomis žiniomis, siekiant pakeisti protėvių įtakojamus likimus.  Tai padarė genialus psichologas, praktikas, metodologas profesorius Sergejus Kovaliovas.  Visa jo metodologija ir konkrečios psichotechnikos yra perduodamos tik seminarų metu.  Ruošdamasi aukščiau minėtai supervizijai rėmiausi 2016 m. sausio 16-17 d.d. vykusio S. Kovaliovo seminaro „Psichogenetinė psichoterapija ir „Antineurotinis“ modulis“ medžiaga.

Literatūros psichogenetikos tema yra tikrai mažai.  Be jau minėtos A.Šutcenberger knygos „Protėvių sindromas“ šia tema dar kalbama atskirame S.Kovaliovo knygos „Mūsų ateities istorija“ (2014) skyriuje „Savi ir svetimi likimai“.  Beje, ši knyga buvo parduodama tik seminarų Maskvoje metu. 

Tokiu būdu, jei jus sudomino psichogenetiknės psichoterapijos galimybės, kviečiu internete susurasti A.Šutcenberger „Protėvių sindromą“, o jeigu įtariate, kad jūsų gyvenimą riboja protėvių nuodėmės, galite kreiptis į mane.

Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai