Geriau būti laimingam nei teisiam

Seminaras baigėsi, serifikatai išdalinti. 
Nuotraukoje aš (dešinėje) su seminaro dalyve.

Štai ir baigėsi dar vienas įtemptas savaitgalis Kijeve transliuojamame S.Kovaliovo seminare "Šeimyninių santykių psichoterapija".

Išvargusi, alkana, bet kartu ir patenkinta sėkmingai atliktu darbu ėjau vakarėjančia didžiulio miesto gatve ir pajutau pažįstamą kvapą.  Net stabtelėjau iš nuostabos: juk taip apie save praneša žydinčios liepos.  Pakėliau galvą ir pamačiau, kad iš tiesų stovėjau po dideliu medžiu, kurio šakose tvinko pumpurai, o patys drąsiausi jau skleidė savo purias galveles ir liejo ypatingą aromatą į šilto vakaro glėbį.

- Dar tik birželio pradžia, - nustebau. - o čia jau pražydo liepos!

Įkvėpiau pilna krūtine ir pasukau link kioskelio, prekiaujančio vaisiais ir daržovėmis.  Čia akis masino raudoniu degančios braškės, kurių nenusipirkti tiesiog nebuvo įmanoma. Tiesą sakant, tokią mintį ir puoselėjau, keliaudama link man žinomo kioskelio. Į krepšelį dar nusileido ir persikų maišelis - atstatinėsiu jėgas gyvais vitaminais.


Inovacinių psichotechnologijų institute seminaras, skirtas šiai aktualiai šeimyninių santykių temai, buvo pravestas pirmą kartą.  Prof. Sergejus Kovaliovas, integralinio neuroprogramavimo kaip savarankiško psichoterapinio metodo autorius kaip visada buvo darbingas ir energingas.  Seminaro dalyviai gavo pilną modulį psichotechnologijų, įgalinančių keisti sutuoktinių santykius įvairiais aspektais.

Raudona gija seminaro dienas lydėjo mintis, kad geriau būti laimingam nei teisiam.  Ginčų ugnelė, kilusi aiškinantis, kuris yra teisus, atima daug energijos, laiko ir gali peraugti į gaisrą.  Pykčiai, nuoskaudos, ambicijos - dalykai, kuriuos nesunkiai galima nugesinti psichotechnikomis, o rasti gilumines konfliktų priežastis, geriau suprasti save bei partnerį gali būti ne taip paprasta, todėl psichoterapeuto kaip trečio asmens pagalba būtų labai naudinga.

Dar vienas svarbus dalykas buvo iškeltas seminare - norint pakeisti santykius, nėra būtina, kad abu sutuoktiniai lankytųsi pas psichoterapeutą.  Šeima yra sistema, o keičiantis vienai sistemos daliai, norint nenorint, keičiasi ir kitos sistemos dalys.  Tuo labiau, kad mes bendraujame ne tiek su pačiais sutuoktiniais, kiek su jų projekcijomis, esančiomis mūsų galvoje.  Pasikeitus projekcijai, keičiasi ir gyvi santykiai realybėje.

Kitaip nei ankstesniuose seminaruose,  S. Kovaliovas kvietė į sceną  ne tik pavienius dalyvius, išdrįstančius viešai atsiverti, bet ir poras.  Tai buvo puiki demonstracija, kaip dirbti su abiem sutuoktiniais kartu.

Visko, kas vyko seminare, papasakoti neįmanoma, nes naujų žinių, praktikos buvo tikrai daug.  Šiandien esu pavargusi, tai daiktus kelionei į lagaminą susikrausiu rytoj.  O šiandien dar suvalgysiu braškę kitą, truputį pašmirinėsiu po internetą ir migsiu.  Ryt laukia kelionė  atgal į Lietuvą.