Charakterio įtaka sveikatai

Arūno Maniušio nuotr.

Kalbėjomės su žurnaliste Giedre Miliūnaite

Žmogus – daugiasluoksnė būtybė. Jos gerovė priklauso nuo įvairių dalykų. Vienas jų – charakteris. Asmeninės savybės veikia ne tik socialinį žmogaus gyvenimą, bet ir sveikatą. Kaip?

Žurnalistė: Manoma, kad atsargus ir atsakingas žmogus šaltą dieną nepamirš užsidėti kepurės bei apsirengti šiltai, o išsiblaškęs asmuo galbūt nė nepagalvos grįžęs iš lauko nusiplauti rankų. Taigi asmeninės savybės lemia vienokį ar kitokį elgesį. Ar tai nėra visuomenėje paplitę stereotipai?

Linga Švanienė: Vienoje rusų rašytojo fantasto V. Zviagincevo knygų (vien serijoje „Odisėjas palieka Itakę“ yra daugiau nei 20 knygų) pateikiama frazė, kad instrukcijas reikia vykdyti dėl to, kad kiekvienos jų atsiradimo priešistorėje driekiasi kraujo pėdsakai ir prarastos gyvybės. Tai nėra instrukcijos ar taisyklės, o sveiko proto patirtis ir bendro pobūdžio rekomendacijos. Tad natūralu, kad atskiri individai skirtingai supranta, ką reiškia šalta diena ar kada reikia plauti rankas.  Su klientu dirbdami psichoterapeutai paprastai stengiasi išsiaiškinti, kas jam yra, ir kodėl tam tikri dalykai jam kelia problemas. Ne viskas, kas visuomenės akimis yra nenormalu, trukdo gyventi. Vienas pacientas turėjo įprotį net savo namie prieš tuštindamasis ant klozeto kraštų patiesti servetėlę, o viešuosiuose tualetuose visiškai nesilankydavo. Kai paklausiau: „Ar tai jums trukdo gyventi?“, jis atsakė: „Ne“. Tad šis jo skrupulingumas liko nuošalyje, o daugiau problemų ir klausimų kilo dėl darbo. 

Kone visi šaltiniai liudija, kad stresas – visų ligų sukėlėjas. Kaip jis veikia sveikatą? Ar visuomet veikia neigiamai?

Net nuodai, vartojami tam tikromis dozėmis (labai mažomis), laikomi vaistais. Taip ir stresas gali ne tik sukelti ligas, bet ir sustiprinti sveikatą. Pavyzdžiui, šaltas dušas žmogaus organizmui gali būti didžiuliu stresu arba savotišku malonumu, suteikiančiu žvalumo ir gyvybingumo. Viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, patirties, dvasinių savybių, netgi susiklosčiusios situacijos. 

Sąžiningumas, drovumas, santūrumas – tai teigiamos asmeninės savybės. Tačiau teko skaityti, kad pastarosiomis pasižymintys žmonės dažniau skundžiasi suprastėjusia sveikata, o tam tikromis ligomis serga dažniau nei drąsūs ekstravertai. Kodėl?

Nustatyta, kad atitinkamomis ligomis dažniau serga tam tikro charakterio savybėmis pasižymintys žmonės. Polinkis sirgti tam tikromis ligomis psichoterapeutui gali suteikti papildomos informacijos apie specifines žmogaus ypatybes, įpročius, potraukius. Atsižvelgiant į tai galima padidinti psichoterapinio proceso veiksmingumą. Nėra atsakymo į jūsų užduotą klausimą, nes žinojimas, kodėl žmogus turi polinkį sirgti tam tikra liga, nepadeda pakeisti asmens psichikos, kad būtų galima išvengti negalavimų. Norint padėti tokiems žmonėmis, reikia žinoti, kaip tai padaryti.

Remiantis psichoterapija, liga gali būti organizmo siunčiamas ženklas apie netinkamą ir neteisingą žmogaus gyvenimo būdą. Tarkime, individui, visą dieną sėdinčiam darbe, o laisvalaikį leidžiančiam prie kompiuterio ar televizoriaus, ilgainiui gali pasireikšti nugaros skausmai, pajudėjus padažnėti širdies ritmas ar atsirasti kitų sveikatos problemų. Tai tarsi kūno lygmenyje pasireiškiantis perspėjimas. Tačiau liga taip pat gali būti nesąmoningai pasireiškiantis būdas gauti tam tikros naudos. Pavyzdžiui, vaikas, kurį tėvai veda į darželį, pradeda dažniau sirgti. Jo pasąmonė randa būdą, kaip išvengti atsidūrimo svetimoje aplinkoje ir likti su mama. Beje, suaugusiųjų pasąmonė taip pat veiksmingai dirba, todėl randa būdų, kaip iš tam tikrų ligų gauti naudos. Taip liga tampa tarsi informacija apie egzistuojančias žmogaus problemas.

Perdėtas ryžtingumas, agresyvumas taip pat sukelia tam tikras ligas. Kodėl?

Liga – informacija apie egzistuojančias problemas, apie kurias tarsi nori pranešti. Derėtų prisiminti liaudišką posakį apie tulžingą žmogų. Remiantis psichosomatika, šis žodžių junginys įvertintas labai tiksliai. Koks šiuo atveju kūno organas kenčia? Tulžies pūslė. Jai labiausiai kenkia pasireiškiantis pagiežingumas, susierzinimas, pyktis.

Skrandis simbolizuoja gebėjimą priimti naują informaciją. Sutrikus šiam organui paaiškėja, kad žmogus turi polinkį tarsi užstrigti praeities problemose, yra prisirišęs prie senų idėjų, bijo prisiimti atsakomybę už dabartį.

Ką rodo kraujagyslių bėdos? Hipertonija pasireiškia tuomet, kai žmogus pasineria į sunkų darbą ir ignoruoja poilsį bei atostogas. Taip gali pasireikšti ir sąmoningas ar nesąmoningas siekimas pateisinti kitų lūkesčius, noras įrodyti savo reikšmingumą. 

Kojos – tai ramstis, ryšys su žeme. Žmonės laikosi ant kojų ne tik žemėje, bet ir gyvenime. Tad jos kenčia, kai sumažėja pasitikėjimas savimi.  

Posakis – pusiau pilna arba pusiau tuščia stiklinė – susijęs su optimizmu ir pesimizmu. Būtent į pesimistus ir optimistus dažnai skirstomi žmonės. Kaip vieno ir kito požiūrio santykis susijęs organizmo būkle?

Verta pažiūrėti, kokių yra atliktų tyrimų, susijusių su šiuo klausimu. Džonas Berfurtas  iš Djuko universiteto (JAV) 15 m. stebėjo 500 pagyvenusių savanorių ir padarė daugybę išvadų.

·         Greičiau numiršta žmonės, kuriems būdingas perdėtas įtarumas, ciniškumas, nedraugiškumas.

·         Aukštas mirtingumo lygis pastebimas tarp asmenų, kurie gyvena pagal nevykėlių scenarijų.

·         Priešiškai kitų atžvilgiu nusiteikusių žmonių mirtingumas 6 kartus didesnis.

Tačiau šiuos faktus paneigė Shelly Taylor ir Jonathanʼas Brownʼas. Jų tyrimai rodo, kad psichiškai sveikų asmenų grupė turi ne mažiau iliuzijų nei žmonės, pagal savo charakterio ypatybes patekę į kitas grupes. Būtent šiai asmenų grupei būdingos pozityvios iliuzijos:

·         Perdėtai pozityviai save vertina.

·         Sąmoningai užmiršta neigiamus faktus apie save.

·         Perdėtai pasitiki savimi. Be to, pasižymi puikia savikontrole.

·         Būdingas nerealus optimizmas, susijęs su savimi ir požiūriu į ateitį.

·         Pasižymi nenormaliu linksmumu.

Remiantis šiais tyrimais, norint būti sveikiems, naudingiau būti kvailais optimistais nei griežtais realistais.

Kita vertus, galima pastebėti, kad norint ką nors pakeisti (įskaitant ir sveikatos sritį), svarbu žinoti realią dabartinę padėtį. Optimistiškas kartojimas: „Aš esu sveikas“, sergant sunkia liga, tarkime, vėžiu, nepadės pasveikti. Žmogus taip ir numirs įsitikinęs, kad yra sveikas. Siekiant palikti ligą praeityje ir pereiti į laikotarpį, kuriame fizinio kūno organai funkcionuos optimaliai, užtikrindami gerą savijautą ir darbingumą, būtina įvertinti, į kokį mėšlą esama įklimpę, ir ką reikėtų daryti norint pasiekti trokštamą rezultatą.

Įmanoma išsiugdyti teigiamai sveikatą veikiančias savybes?

Sveikata – ne tikslas, o instrumentas kitiems gyvenimo tikslams pasiekti. Žmogui svarbūs tikslai suteikia galimybę mobilizuoti organizmo rezervus ir įgyvendinti troškimus. Pavyzdžiui, sutuoktiniai Andreasʼai užduodami vėžiu sergantiems ligoniams klausimą: „Kam tau reikia gyventi? Anksčiau ar vėliau visi mirsime, tad gal atėjo tavo laikas...“, padidino pasveikusių pacientų skaičių. Pasirodo, mąstymas apie tai, ką dar norima gyvenime nuveikti būnant sveiku, gali įtikinti pasąmonę neskubėti įjungti susinaikinimo mygtuko.

Manau, galima ir reikia ugdyti tas savybes, kurios padeda užsibrėžti realius ir rimtus tikslus, didina motyvaciją ir ją palaiko. Be to, tokios savybės didina pasitikėjimą savimi ir pan. Jeigu dar prie viso to prisidės ir sveikas gyvenimo būdas, gyvenimas bus turiningas, o sveikata – geras nepastebimas tarnas.