Liga pasireiškia kūne, bet užgimsta dvasioje

Arūno Maniušio nuotr.

Neseniai internete radau alegorinį pasakojimą, kuris labai gerai iliustruoja dvi medicinos eras (pagal L. Dossi).  Apie jas rašė S.Kovaliovas savo straipsnyje apie psichoterapinio darbo su žmogumi kryptis.  Dalinuosi šiuo pasakojimu.

Kartą Išminčius keliavo per miestą.  Jį pakvietė pas sunkų ligonį, kurio niekaip negalėjo išgydyti vietinis gydytojas. 

Užėjęs į kambarį, kuriame gulėjo sergantis žmogus, Išminčius kurį laiką į jį žiūrėjo, o paskui liepė išvirti ligoniui vištienos sultinį.  Netrukus sultinys  buvo patiektas. Ligonis sriūbtelėjo keletą jo šaukštų ir, įgavęs jėgų,  ėmė kalbėti.  Išminčius bendravo su juo keletą valandų, ir žmogui darėsi vis geriau ir geriau.

Išsiruošus Išminčiui keliauti toliau, prie jo priėjo ligonį gydęs gydytojas ir paklausė:
-Šis žmogus buvo prie mirties slenksčio.  Kaip jam galėjo padėti vištienos sultinys?
-Liga pasireiškia kūne, bet užgimsta dvasioje, - atsakė Išminčius, - Jūs gydėte kūną, o aš bendravau su jo dvasia.  Jei žmogus savo kūną naudoja neteisingai, ima kentėti tiek kūnas, tiek dvasia, ir jie nebegali vienas kito reikiamai palaikyti. Dabar kiekvienas iš mūsų išgydė tai, ką mokėjo, ir kūnas pasveiko.
- O sultinys? – paklausė gydytojas.
Išminčius trūktelėjo pečiais ir iškeliavo.

Skaitytojui nebus sunku nustatyti, kad  šiame pasakojime yra kalbama apie fiziologinę ir kvantinę mediciną.  O prisiminti, kokios dar yra medicinos rūšys, galite žvilgterėję į S.Kovaliovo straipsnį Psichoterapinio darbo su žmogumi kryptys.