Spaudoje
ir internete apstu informacijos, kad vieniši žmonės dažniau nei gyvenantys santuokoje serga įvairiomis ligomis. Mokslinių tyrimų metu atskleista, kad jų imuninė sistema yra silpnesnė.
Iš kitos
pusės, pateiktas tyrimas buvo darytas, atsižvelgiant tik į tris kriterijus – amžių, lytį ir šeimyninė padėtį – todėl
vienareikšmiškai teigti, kad gyvenimas santuokoje padeda išlikti sveikam,
nebūtų teisinga. Peršasi mintis, kad
yra dar kažkoks sveikatos palaikymui reikšmingas bruožas (bruožai), kuris
labiau paplitęs tarp santuokoje gyvenančių žmonių, nei tarp vienišių.
E.Cvetkovas
knygoje „Ieškant prarastojo aš“ pateikia psichologinių priežasčių, kurios
sukelia organizmo veiklos sutrikimus, sąrašą.
Čia išvardintos širdies ligas sukeliančios priežastys yra:
*meilės ir
saugumo trūkumas,
*per mažas dėmesio kreipimas į savo jausmus,
*emocinis užsispaudimas,
*spontaniškų jausmų prasiveržimo baimė,
*žema savivertė dėl įsitikinimo „esu nevertas meilės“.
*per mažas dėmesio kreipimas į savo jausmus,
*emocinis užsispaudimas,
*spontaniškų jausmų prasiveržimo baimė,
*žema savivertė dėl įsitikinimo „esu nevertas meilės“.
Tikėtina, kad didesnei daliai vienišių nei
susituokusių žmonių tai yra būdinga.
Nors šeimos,
sutuoktinio turėjimas nėra garantija, kad žmogus nesijaus vienišas, kai kalbam
apie nevedusius ir netekėjusias, įsivaizduojam, kad jie dažniau patiria
vienišumo jausmą. Apklausus didelį
skaičių žmonių buvo įvardintos emocinės būsenos, kurias laikas nuo laiko
išgyvena chroniškai vieniši žmonės.
Sąrašas daro įspūdį:
beviltiškumas, ilgesys, nekantrumas, savo nepatrauklumo jautimas ir išgyvenimas, bejėgiškumas, paniška baimė, sunkumas, vidinė tuštuma, nuobodulys, melancholija, atšiaurumas, nesaugumas, susikaustymas, nervingumas, noras nuo visų pasislėpti ir kt.
beviltiškumas, ilgesys, nekantrumas, savo nepatrauklumo jautimas ir išgyvenimas, bejėgiškumas, paniška baimė, sunkumas, vidinė tuštuma, nuobodulys, melancholija, atšiaurumas, nesaugumas, susikaustymas, nervingumas, noras nuo visų pasislėpti ir kt.
Be abejo, vienišumo
jausmas sveikatai turi neigiamą poveikį.
Vienišių
padėtį sunkina tai, kad visuomenėje vyrauja negatyvus požiūris į senbernius ir
senmerges. Neturėdami savirealizacijos šeimyniniame
gyvenime, vaikų gimdyme ir auginime, vienišiai gali pasijusti esantys užribyje. Socialinio
neadekvatumo suvokimas pasireiškia per nepasitikėjimą savimi, negatyvias mintis,
kankinantį išgyvenimą „ką apie mane galvoja kiti“.
Kas galėtų
padėti pagerinti vienišių situaciją, sumažinant ligų tikimybę?
Čia norisi paminėti Čikagos universiteto
mokslininkų darytą vienišumo terapijos metodų analizę, kurios metu išaiškėjo,
kad metodikos, susijusios su bendravimo įgūdžių tobulinimu, nėra pakankamai
efektyvios. Sėkmingiausi psichoterapiniai metodai yra susiję su pasitikėjimo
savimi, savarankiškumo, brandumo didinimu.
Papildomai
pridursiu, kad asmenybės tvirtumas ir brandumas, gyvenimo tikslų turėjimas ir
jų siekimas, saviraiška ir savirealizacija,
gyvenimo prasmės suvokimas gali
padėti susigrąžinti ir išlaikyti optimalų fizinio kūno funkcionavimą
nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena santuokoje, ar ne. Tai priklauso nuo individualaus žmogaus sąmoningumo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą