 |
| Arūno Maniušio nuotr. |
Klientė papasakojo konfliktinį nutikimą tarp jos ir
sūnaus. Tą kartą jie ėjo iš parduotuvės
ir vedėsi šunį. Mama pasiūlė eiti gatve,
kur vaikšto mažiau žmonių, bet berniukas ėmė jai priekaištauti, kad visada
tenka eiti tuo keliu, kurį nurodo mama.
Klientė supyko ant sūnaus, bet jam pakluso, tačiau paskui visą vakarą su
juo nekalbėjo.
Pradėjome aiškintis, kas vis tik šiame pavyzdyje vyko iš
tikrųjų. Pasiteiravau, kodėl ji norėjo
eiti būtent kita gatve. Klientė atsakė,
kad gatvėje, kurioje sutinkama mažiau žmonių, šuo būtų galėjęs laisviau
palakstyti, nei judrioje gatvėje.
Į klausimą, kodėl sūnus norėjo eiti kitu keliu, ji atsakė,
kad tas kelias buvo šiek tiek trumpesnis, o berniukas nešė parduotuvėje pirktus
produktus. Į klausimą, ar berniukui buvo
sunku nešti pirkinius, moteris atsakė: „Taip.“
Pasiūliau į situaciją pažiūrėti vaiko akimis: jis sunkiai
neša pirkinius, o mama rūpinasi ne jo, o šuns gerove, tarytum šuo būtų
brangesnis už jį. Kaip jaučiasi
berniukas? Natūralu, kad jam apmaudu,
pikta, norisi kovoti dėl savo gerovės, dėl mamos meilės. Tačiau gavosi taip, kad mama tą vakarą
supykusi su juo nebesikalbėjo. Įsivaizduoju,
kad jis jautė nusivylimą, jam buvo apmaudu, gal net pikta.
Atkreipiau moters dėmesį, kad tokiu būdu jos sūnus atsiduria beviltiškoje situacijoje. Iš vienos pusės
vaikui akivaizdžiai pranešama, kad tuo atveju, jei jis išreiškia savo norus ir
pasiekia, kad veiksmas vyktų pagal jį, tada mama jį smerkia (ir baudžia pykčiu
ir tylėjimu). Iš kitos pusės, jei jis
paklustų mamos sprendimui, tai jam būtų nepatogu (sunkius pirkinius tektų nešti
ilgesniu keliu). Ir vienu ir kitu atveju
jam yra blogai.
Dar prisiminiau, kaip klientė skundėsi, jog sūnus nerodo
iniciatyvos, dažnai laukia, kol mama už jį nuspręs (pavyzdžiui, į kokį būrelį
eiti). Pala, pala, sakau, norite turėti
savarankišką sūnų, tačiau, kai jis išreiškia ir net išsikovoja savo pasirinkimą,
yra už tai nubaudžiamas.
Klientę nustebino toks požiūris į situaciją. Tad toliau dirbome su jos konfliktuojančiomis
pasąmonės dalimis. Iš vienos pusės
moteris myli vaiką, tačiau nori jį kontroliuoti, nurodinėti, kas yra jam
geriausia. Iš kitos pusės ji supranta,
kad berniukas jau didelis ir reikia jam suteikti daugiau savarankiškumo.
Pasąmonės dalis, išreiškianti norą kad viskas vyktų pagal
ją, pasirodė kairėje pusėje kaip tamsus, beveik juodas srautas. Jo šeimininkas buvo... Klientė nustebo, kad tai buvo jos tėtis,
kuris nesicackino su vaikais, o reikalaudavo, kad besąlygiškai būtų vykdomi jo
nurodymai. Į klausimą, ko jis siekia
vaikui, kai reikalauja vykdyti jo valią, tėčio vaizdinys atsakė, kad tokiu būdu
jis išreiškia save.
Tai įvardijusi klientė netikėtai pastebėjo, kad tokiame
elgesyje visai nėra meilės. Besąlygiškos
komandos ne tiek apsaugo vaiką nuo klaidų, kiek leidžia „generolui“
įsitvirtinti savo viršesnėje pozicijoje.
Mes padirbėjome su tėčio vaizdiniu, kol pagaliau jis sutiko „išeiti“
ir kartu išsinešti juodą srautą.
Mylinti sūnų ir leidžianti jam daryti savus sprendimus dalis
buvo ryškiaspalvis rutulys. Jo šeimininku
buvo nelabai ryškus pačios klientės vaizdinys.
Pasiteiravus, ko ji siekia sūnui, kai leidžia jam pačiam spręsti,
atsakė, kad nori jog berniukas būtų savarankiškas ir galėtų savirealizuotis.
Ar pastebėjot, kad pirmoji dalis tėčio pavidalu norėjo
realizuotis pati, o pastaroji dalis jau siekė savirealizacijos vaikui. Beje,
pasiteiravau klientės, nejaugi ji pati nieko sau negauna, kai vaikas tampa
pasitikinčiu savimi. Moteris atsakė, kad
tokiu būdu ji jaučiasi laiminga, nes supranta, kad yra gera mama. Tokiu būdu,
pastebiu, jūs realizuojatės kaip gera mama.
Vadinasi, savirealizacija galima ne tik reikalaujant paklusnumo, bet ir
suteikiant galimybes vaiko savarankiškumo pasireiškimui. Klientė džiaugsmingai
sutiko.
Beliko sustiprinti pozityvų savęs vaizdinį ir jį įsivesti į
save. Tai padariusi klientė pareiškė,
kad dabar jaučiasi kur kas ramesnė, patenkinta savimi.
Pabandėm vėl įsivaizduoti tą situaciją, kai jie keliavo iš
parduotuvės. Kaip jūs dabar elgtumėtės,
paklausiau. Moteris atsakė, kad dabar ji
ramiai paklausytų sūnaus. Beliko
pasiteirauti, o kaip jaustųsi jos berniukas, jei mama taip pasielgtų. Klientė atsakė, kad jis būtų patenkintas,
atsipalaidavęs ir laimingas.
Ir dar pridursiu, kad čia papasakojau tik vieną epizodą
iš sisteminio darbo, siekiant pagerinti mamos santykius su jos paaugliu
sūnumi.
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą