2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Už mūsų noro padėti kitam dažnai slepiasi mūsų pačių neišspręstos psichologinės problemos


Arūno Maniušio nuotr.
Ar galima padėti kitam, jei jis neprašo? Taip, galima.  Tačiau nenustebk, kad gausi per nagus ar nosį.  Ir tai bus natūrali kito žmogaus reakcija.  Tuoj paaiškinsiu, kas tokiu atveju vyksta iš tikrųjų.

Tarkim, bendradarbis pasiskundė, kad jam sunkiai sekasi paruošti projektą, o tu turi patirties tokių projektų ruošime.  Gali būti, kad tu pulsi jam aiškinti, ką reikia daryti ar net pasakysi: duok man, tai paprasta, aš greitai padarysiu.  Taip elgdamasis tu tarytum sakai kitam: “Koks tu kvailas ir nieko nesugebantis!”  Žinoma,  iš tiktųjų taip nesakai, bet mūsų pasąmonės priima esamą situaciją būtent taip.  Mano geranoriškumas, iniciatyva padėti kitam (viršutinis matomas sluoksnis) yra priimamas kaip savęs išaukštinimas ir kito nuvertinimas (gilesnis ne taip akivaizdžiai matomas sluoksnis).

Pavyzdys iš mano klientės gyvenimo.  Bendraudama internetinėje erdvėje, moteris pastebėjo, kad vyriškis rašo ispanišką sveikinimąsį “Hola” be “H”.  Ji supranta, kad rašytinėje šnekamojoje kalboje dažnai vartojami sutrumpinimai, tačiau joje iškilo noras “padėti” vyriškiui, ir ji jam paaiškino, kaip teisingai rašomas pasisveikinimas.  Kaip manote, kokia buvo vyriškio reakcija?  Apsidžiaugė?  Ėme dėkoti?  Ką jūs!  Jis supyko, ėmė ją kritikuoti ir netgi  pradėjo pulti: “Kad jau esi tokia protinga ir išsilavinusi, tai ką čia veiki!?” Toks atsakas į geranorišką moters pastebėjimą ją labai įskaudino.
Su kliente išnagrinėjome tą atvejį, nes taip ji elgėsi ne tik tuo konkrečiu atveju, bet pastebėjo savyje tokią tendenciją.  Ieškodamos toliau, kas stove už viso to, klientė suprato, kad tai yra jos noras kontroliuoti situaciją.  O kas slepiasi už tokio noro? Į klausimą, kas atsitiktų baisaus, jei ji situacijos nekontroliuotu, moteris atskė, kad tada ją išprievartautų.   Taip iš atrodytų visai nekalto gyvenimiško atvejo prisikasėm iki svarbios iki šių dienų moters veiksmus ir jausmus valdančios psichotraumos.
Tokiu būdu išeina, kad už mūsų noro padėti kitam slepiasi mūsų pačių neišspręstos psichologinės problemos.
O kaip ekologiška elgtis tokiais atvejais?  Jei neprašo, nekišk savo pagalbos.  Geriausiu atveju paklausk, ar gali kuo nors padėti.  Ir svarbu padėti ne taip, kaip tau norisi, o BŪTENT taip, kokią pagalbą yra pasirengęs priimti kitas žmogus.  Net jei tau atrodys tai kvaila.  Beje, jei tokiu būdu tu nenori padėti arba pageidaujama pagalba atims iš tavęs daug laiko, energijos ir kitų resursų, tu visada gali atsakyti: “Apgailestauju, bet padėti negaliu.”
Sėkmingo ir ekologiško bendravimo!
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą