 |
| Arūno Maniušio nuotr. |
Sveiki, man 23m. Rašau jums vienu klausimu, kuris man jau kurį laiką
neduoda ramybės. Bendrauju su vaikinu 3 mėnesius, man jis be proto patinka, bet
manau, kad jis nežiūri į mane rimtai. Bendraujam gražiai, tačiau, kai aš
pradedu kalbėti apie rimtesnius santykius, kad norėčiau su juo būti kartu, jis
iš karto pradeda kalbėti apie tai, kokį didelį spaudimą aš jam darau šiuo
klausimu, kad jis dar nėra pasirengęs rimtiems santykiams, jam reikia daugiau
laiko, labiau pažinti žmogų t.t. Maždaug kam draugauti, jeigu po to skirtis.
Beje reikėtų pridurti, kad jis vienišas jau 3 metus.
Ar įmanoma, kad jis iš tikrųjų nėra pasirengęs ir sako tiesą, ar jis tik
manim naudojasi? Kaip tai išsiaiškinti? Manau, kad jam tiesiog patogu taip gyventi, kai nereikia
niekam įsipareigoti, gali tuo pat metu ir su kitomis merginomis bendrauti,
nereikia jokių ataskaitų duodi, kada ir ką veikia. Ir aš realiai negaliu dėl to
nei žodžio pasakyti, nes juk mes ne kartu. Aš taip noriu su juo būti kartu, bet
gal tik gaištu savo laiką?
Vienoje knygoje skaičiau, kad jeigu vyras nori su mergina rimtų santykių,
nesvarbu jeigu ir nėra pasirengęs jis ĮSILEIDŽIA JĄ Į SAVO GYVENIMĄ.
Supažindina su draugais, planuoja atostogas ar savaitgalį kartu, kalba apie
ateities planus kuriuose esi ir tu. Mano atveju nėra nieko: su draugais nesupažindina
(jie mane žino, bet nėra matę), dabar vasara, nėra iš jo pusės jokių užuominų,
kad kažkur kartu galėtume nuvykti, ir manęs jo planuose nėra.
Mūsų susitikimai impulsyvūs. Paklausia, ar laisva, ir susitinkam. Nebūna
jokių "Kada vėl tave galėsiu pamatyti?" ar "Gal kita kartą kai
susitiksim nueikime ten ir ten". Gal aš per daug dėmesio kreipiu į tokius
mažus dalykus?? Bet kai nežinau ką man daryti ir kaip man suprasti gilinuosi į
kiekvieną dalyką... Padėkite man suprasti. Ką man reikėtų daryti, kaip viską
suprasti?
Kamilė (vardas pakeistas)
Labas, Kamile,
Rašai, kad vaikinas, su kuriuo bendrauji, tau be proto patinka, ir tu
norėtum būti su juo pora. Kartu matau, kad ne viskas jame yra patrauklu. Tau nepatinka jo nenorėjimas kalbėti apie
rimtus santykius, kaltinimai, jog darai spaudimą, uždarumas, neįsileidimas tavęs
į savo gyvenimą. Dėl to kyla pyktis, kad jis tik naudojasi tavimi. Jautiesi sutrikusi, pradedi galvoti, kad artimiems
santykiams jis laiko tave netinkama.
Beje, pritariu tau, kai sakai, jog vaikinui dabar patogu gyventi be griežtų
įsipareigojimų. Tu išvardinai, kaip
draugystė su tavimi apribotų jo laisvę: negalėtų bendrauti su kitomis
merginomis bei privalėtų tau atsiskaitinėti, kur ir ką veikia. Matau, kad tokiu
būdu pasireiškia tavo noras kontroliuoti vaikiną.
Todėl prisiminkim, kad kiekviename žmoguje gyvena tiek noras priklausyti
(šeimai, grupei ar pan.), tiek noras būti laisvam. Riba tarp šių poreikių skirtingiems
žmonėms atskirais gyvenimo laikotarpiais svyruoja tai į vieną, tai į kitą
pusę. Kai per daug laisvės (kuri ilgainiui
gali pavirsti vienišumu), norisi ryšio su kitais žmonėmis. Kai santykiuose su kitais suvaržymai pradeda dusinti,
kyla poreikis atsitraukti.
Panašu, kad tau patinkantis vaikinas šiuo metu labiau brangina savo laisvę
ir todėl liguistai reaguoja į bet kokį bandymą jį suvaržyti. Kad santykiuose jis
panorėtų įsipareigojimų, reikia jam suteikti dar daugiau laisvės. Vadinasi, geriau susilaikyti net nuo
menkiausių užuominų apie bet kokius
suvaržymus. Daugiau naudos bus, atstūmus
jį toliau nuo savęs. Ei, ar tik nebėgi pas jį, vien pirštu pamojus? Galima ir pasibranginti. Taip tapsi jam
patrauklesnė, ir padidės tikimybė, kad vaikinas ims siekti santykių su tavimi. Savaime suprantama, garantijos nėra, kad išlikdamas
laisvas, jis nenuskris pas kitą panelę.
Tačiau, jei taip atsitiks,
iš tiesų, geriau dabar, nei tapus pora.
Jei į situaciją pažiūrėtum kitu kampu, tai pamatytum, kad ir tau pačiai
„pagauti“ laisvą paukštį gali būti kur kas įdomiau, nei draugauti su prilipusiu ir neatsiplėšiančiu
nuo vienos vietos vantos lapu (čia toks vaikinų tipas). Įsivaizduoju, kad tada tau norėtųsi kuo
greičiau nuo jo sprukti.
Tikiuosi, situacija pasidarė aiškesnė. Linkiu pabandyti suprasti, kas
slepiasi už tavo noro kitus kontroliuoti. Galimas dalykas, kad žinojimas, kas, kur
ir kaip, leidžia tau pasijusti saugesne. O gal jausmas, kad valdai situaciją,
suteikia tau ramybę? Tačiau gyvenimas -
uždavinys su daugybe nežinomųjų, tad juos visus suvaldyti – nepasiekiamas
tikslas. Be to kontrolė atima daug pastangų ir energijos, o naudos duoda mažai.
Geriau būtų išmokti pasitikėti savimi, tapti lanksčia, žaisminga,
koketiška, paslaptinga. Tokiu būdu taptum žavia moteriška būtybe, kuri tiesiog lengvai
gyvena ir vadovaujasi nuostata: „Su vaikinu gera, bet gera ir be jo.“ Ir jei šią vidinės laisvės būseną pavyktų pasiekti
nors dalinai, tavyje užsidegtų vidinė
šviesa, traukianti vaikinus. Sėkmės!
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą