Adaptacijos uždavinys, kurį sau žmonija išsikėlė, tapo iššūkiu, kurio neišlaikėme

Arūno Maniušio nuotr.

Klausimas: Psichologo profesija šiais laikais yra labai paklausi.  Iš kur tokia tendencija?  Kodėl tai atsitiko būtent dabar, o ne, tarkim, prieš šimtą metų?

Sergejus Kovaliovas atsakė:

Dėl vienos paprastos priežasties.  Mes sukūrėme ir gyvename dirbtinėje aplinkoje, su kuria nebesugeba susidoroti mūsų logiška sąmonė.  Yra tokia Nobelio premijos laureato G. Saimono kadaise pasiūlyta „riboto racionalumo“ sąvoka.  Pagal ją atskiri žmonės, o taip pat organizacijos nebesugeba susitvarkyti  su kylančiomis problemomis, jeigu jos viršija tam tikrą lygį.  Tais atvejais niekas nebegali suvokti, kas aplinkui darosi.   Tai, va, šitą lygį mes visi jau seniai peržengėme.

Jeigu informacijos kiekį, kuriuo žmonija naudojosi Kristaus gimimo metais prilygintume vienetui, tai praėjusio amžiaus pradžioje (praėjusio – 1900 metais!) jau turėjome vieną šimtą dvidešimt aštuonis vienetus.  Dabar, atitinkamai, šis skaičius pasiekė neįsivaizduojamą aukštumą.  Žmonės jau nebesugeba suvokti šio pasaulio sudėtingumo.  Viso to rezultatas – sąmonė deformuojasi, ir žmogus degraduoja, tarytum eina iš proto.  Ir, atitinkamai, jam darosi reikalinga specialistų pagalba.

Tačiau nėra viskas taip beviltiška.  Kiekvienas iš mūsų turi didingą Pasąmonę, kuri visiškai ramiai gali susitvarkyti su bet kokiu informacijos kiekiu.

Tai yra, mes esame pilnai pajėgūs aprėpti visą informaciją. Tačiau žmonija pasuko neteisingu keliu.  Ji paliko intuityvaus vystymosi kelią ir nuėjo sąmonės keliu. Ji sukūrė sąmonę ( są - monė) kaip vienas kitą įtakojančių veiksmų, o tiksliau - poveikio kitiems instrumentą.  Pasaulio pažinimui šito neužtenka.  Ir psichika ima strigti, didėja psichinių susirgimų skaičius.  Ir beje jis auga taip, kad statistiką jau bandoma nutylėti. Todėl, kad ji tiesiog šokiruojanti.

Pavyzdžiui, net pačiose turtingiausiose šalyse kasmet didėja depresija sergančių žmonių skaičius.  Nors atrodytų, kokia gi depresija gali būti pas viskuo aprūpintą amerikiečių namų šeimininkę?  Didėja reaktyvinių psichozių kiekis ir taip toliau.  Grubiai sakant, adaptacijos uždavinys, kurį mes patys sau iškėlėme, tapo iššūkiu, kurio neišlaikėme.

Pagal akademiką Severcevą yra keturios adaptacijos rūšys: degradacija, intensifikacija, specializacija ir  vystymasis.  Kaip nebūtų gaila, šiuo metu mes judame degradacijos link.

Postmodernizmo epochoje atsirado siauros specializacijos sritys.  Netgi to paties mokslo specialistai jau nebesupranta vienas kito, nes yra gerai įvaldę tik vieną siaurą sritį.  Ką tokioje situacijoje galima pasakyti apie žmoniją  bendrai paėmus?

Todėl ir pasireiškia beprotiška tendencija viską supaprastinti.  Pavyzdžiui, psichologija pakeičiama tokiomis nesąmonėmis kaip horoskopai. Nes horoskopus peržiūrėti paprasčiau, nei praeiti rimtą testą.  Ir taip toliau.  Apie tai aš kalbėjau daugybę kartų ir daug apie tai rašiau.  Apie tai, kad, jei žmonija  nesupras, kad būtina čia kažką daryti, nieko gero šiame pasaulyje nebus.

Savo laiku Stanislavas Lemas, kuris buvo ne tik žymus fantastas ir futurologas, savo knygoje „Technologijų suma“ padarė prielaidą, kad atsižvelgiant į tai, jog žmonija nevysto savo natūralių sugebėjimų, ji bus priversta eiti kibernetizavimo keliu. Tai yra, žmonija turės įvesti kompiuterinius implantantus tiesiai į žmogaus smegenis, kad šis sugebėtų orientuotis tikrovėje.

Iš S.Kovaliovo interviu econet.ru