Kodėl psichoterapinėse konsultacijose dalyvaujančius žmones vadiname klientais, o ne pacientais?

L.Švanienės nuotr.

Prof. S Kovaliovas rekomendavo į mus pagalbos besikreipiančius žmones vadinti ne pacientais, o klientais. Ir tai paaiškino labai paprastai.  Psichoterapeutai yra specialistai turintys žinių, įgūdžių ir praktikos padėti žmonėms spręsti  jiems iškilusias problemas, neleidžiančias gyventi efektyviai, sėkmingai, laimingai.  O žmogus, siekdamas gauti visa tai, yra pasirengęs psichoterapeutui mokėti pinigus.  Todėl santykyje tarp specialisto ir į jį besikreipiančio žmogaus yra išlaikomas lygiavertiškumo santykis.  Tai yra išlaikomas balansas imti ir duoti.  Klientas apsisprendžia ir moka pinigus už tai, kad gautų norimą rezultatą.

Iš kitos pusės žiūrint, pacientas taip pat nori gauti tam tikrą rezultatą – fizinę ar psichinę sveikatą.  Tačiau pacientas tiki, kad gydytojas už jį tai padarys.  Mūsų, bent jau integralinio neuroprogramavimo  specialistų, tikslas yra ne padaryti kažką už klientą, o dirbti su juo ir atverti jo galimybes pasiekti tai, ko žmogus nori. 

Palyginti galima su kūno kultūra – nori užsiauginti raumenis, neužtenka sumokėti už fitneso užsiėmimus ar bėgimo takelį, kurį nusiperki.  Būtina pakelti sėdynę nuo sofos ir lieti prakaitą.  Ir būtina protingai darbuotis, nes kvailas nesisteminis sportavimas atneš daugiau žalos nei naudos.

Norint užsiauginti „psichinius“ raumenis, kurie būtini tam, kad taptum pajėgus pasiekti pageidaujamos gerovės, taip pat reikia dirbti.  Ir ne aklai kas rytą kartoti „Aš laimingas!”, o dirbti sistemiškai.    Norint sužinoti, kaip veikia psichika ir kaip efektyviai pasiekti to, ko nori, galima eiti ilguoju keliu – tapti psichoterapeutu.  Šis kelias truktų metų metus. O galima tai pasiekti kur kas greičiau – tapti psichoterapeuto klientu. 

Tikriausiai, jums teko girdėti, kad žmonės metų metus vaikšto pas psichoterapeutą.  Integralinio neuroprogramavimo specialistai padeda klientui pasiekti norimo rezultato maksimaliai efektyviai.  Pasitaiko, kad užtenka kelių konsultacijų ir klientas gauna būtent tai, ko norėjo.  Sudėtingesniais atvejais prireikia pravesti konsultavimą pagal visą tai vadinamą S.Kovaliovo modulį, kuris tunka 20-30 psichoterapinio darbo valandų.  Atskirais atvejais dirbti tenka ilgiau, bet tai jokiu būdu ne metų metai. 

Pasitaiko, kad klientai, pasiekę vieną tikslą vėliau sugrįžta, išsikėlę sau naują tikslą.  Jie žino, kad su psichoterapeuto pagalba tai galima pasiekti sunaudojant kur kas mažiau psichinių jėgų, nei einant įprastu keliu.  Neretai klientai gauna net to, ko ir nesitikėjo gauti.  Pavyzdžiui dirbame su sugebėjimu išlaikyti vidinę ramybę ar pasitikėjimu savimi, o kartu pastebima, kad pranyksta alerginės reakcijos.

Ateityje ketinu aprašyti ir pateikti čia sėkmingo darbo su klientais pavyzdžių.  Žinoma, maksimaliai išlaikysiu kliento anonimiškumą.  Kviečiu dažniau užsukti į mano tinklaraštį.  Tuo labiau, kad visus metus, kaip pasižadėjau, kasdien rašysiu ir skelbsiu čia ką nors naujo.