D.Hoffman prodiuserio vaidmenyje kinofilme "Uodega vizgina šunį" |
Pagaliau prisiruošiau sudėti visas mano tinklaraštyje
paskelbtų prof. S. Kovaliovo straipsnių nuorodas į vieną puslapį ir parašyti
joms trumpas anotacijas. Pirmasis mano
išverstas straipsnis buvo Genijus
ir piktadarys: kaip jie dera viename asmenyje? Kadaise, esant galimybei,
uždaviau tokį klausimą S. Kovaliovui vieno iš seminarų metu. Profesorius trumpai atsakė, nesu tikra, kad
tada viską supratau. Todėl labai
apsidžiaugiau straipsnio pasirodymu Inovacinių psichotechnologijų instituto
kasmet išleidžiamame straipsnių rinkinyje.
Kadangi kadaise pati negalėjau suprasti šio
reiškinio esmės, pasirodė, kad klausimas bus įdomus ir kitiems žmonėms. Gavusi autoriaus leidimą išverčiau straipsnį
į lietuvių kalbą ir išsiunčiau penkiems dienraščiams. Ir čia manęs laukė nusivylimas. Du dienraščiai atsiuntė laiškus, išreikšdami atsisakymą
spausdinti, o trys nesureagavo niekaip.
Iš pradžių buvo skaudu. Kaip čia taip?! Aš
išverčiau tokį svarbų straipsnį, o pasirodo, kad niekam jo nereikia. Iš kitos pusės, integraliniame
neuroprogramavime aš esu jau ne vienerius metus, todėl „pasikalbėjau“ su savo
įsižeidusia dalimi, supratau, kad čia pasireiškė mano vidinė “geroji mergaitė“,
kuri stengiasi visiems įtikti, o paskui verkia, jei kas ją atstumia. Pritaikiau vieną kitą psichotechniką ir štai
aš - vėl formoj, pasirengusi ieškoti būdų, kaip geriausiai pasielgti
susidariusioje situacijoje.
Be abejo, mano žvilgsnis nukrypo į mokytoją S.Kovaliovą. Prisiminiau, kad jis ne taip retai reiškė savo neapsitenkinimą, kad TV laidų kūrėjai, pasikvietę jį į laidas, iškraipo informaciją arba ją pateikia atskirais gabaliukais taip, kad patalpintame kontekste jie išreiškia visai ne tai, kas buvo sakoma. Profesorius ne kartą dievagojosi, kad daugiau kojos nekels į jokias laidas. Ir ką jis padarė? O gi ėmė įrašinėti laidas ir skelbti jas savo „ProPsichologija“ programoje Yotube kanale.
Šis pavyzdys man suteikė mintį, kad ir aš galiu S.Kovaliovo straipsnių vertimus, o kartu ir kitą informaciją apie integralinį neuroprogramavimą skelbti savo tinklaraštyje. Čia dar prisiminiau Džuliją iš kinofilmo „Džulie ir Džulija“, metus vedusią savo tinklaraštį. Iš viso to gimė mano metinis projektas, kurį aprašiau čia patalpintame bloge Pasižadu: visus metus kasdien skelbsiu po įrašą savo blog'e ! :)
Be abejo, mano žvilgsnis nukrypo į mokytoją S.Kovaliovą. Prisiminiau, kad jis ne taip retai reiškė savo neapsitenkinimą, kad TV laidų kūrėjai, pasikvietę jį į laidas, iškraipo informaciją arba ją pateikia atskirais gabaliukais taip, kad patalpintame kontekste jie išreiškia visai ne tai, kas buvo sakoma. Profesorius ne kartą dievagojosi, kad daugiau kojos nekels į jokias laidas. Ir ką jis padarė? O gi ėmė įrašinėti laidas ir skelbti jas savo „ProPsichologija“ programoje Yotube kanale.
Šis pavyzdys man suteikė mintį, kad ir aš galiu S.Kovaliovo straipsnių vertimus, o kartu ir kitą informaciją apie integralinį neuroprogramavimą skelbti savo tinklaraštyje. Čia dar prisiminiau Džuliją iš kinofilmo „Džulie ir Džulija“, metus vedusią savo tinklaraštį. Iš viso to gimė mano metinis projektas, kurį aprašiau čia patalpintame bloge Pasižadu: visus metus kasdien skelbsiu po įrašą savo blog'e ! :)
Ir dar prisiminiau, kaip vienas filmo
herojus, pakliuvęs į nemalonią situaciją ramino kitus:
-Ko jūs verkšlenate?! Atsiradusios kliūtys ir netikėtumai – tai iššūkis!
Kviečiantis pasitempti ir atrasti naujas galimybes!
Atrodo, kad tai buvo D. Hoffmano vaidinamo prodiuserio iš kinofilmo “Uodega vizgina šunį“ žodžiai. Gal ir nevisai tiksliai taip jis pasakė, tačiau šie žodžiai atspindi tą dvasią, kuri pastūmėjo mane įsivelti į šį projektą.
Atrodo, kad tai buvo D. Hoffmano vaidinamo prodiuserio iš kinofilmo “Uodega vizgina šunį“ žodžiai. Gal ir nevisai tiksliai taip jis pasakė, tačiau šie žodžiai atspindi tą dvasią, kuri pastūmėjo mane įsivelti į šį projektą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą