Noriu tęsti studijas užsienyje, tačiau mama reikalauja grįžti namo

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki. Man neseniai suėjo 21 metai ir jau 3 mėnesius gyvenu Vokietijoje. Nusprendžiau čia pasilikti ir pabaigti savo studijas, bet kai apie tai pranešiau savo šeimai, jie sureagavo labai audringai.

Mano mama kiekvieną kartą kalbant verkia ir kaltina mane esant egoiste, brolis jai pritaria - vienintelis tėtis mane palaiko ir supranta tokį apsisprendimą. Iš tiesų mano tėvai yra sveiki ir pajėgūs dirbti, problema tik ta, kad mano mama yra linkusi viską kontroliuoti ir labai prisirišusi prie savo vaikų, dažnai ta meilė net dusina mane.

Mano mamai nelabai rūpi mano norai ir siekiai, ji tiesiog nori mane dažnai matyti. Sulaukiant tokios reakcijos pati imu abejoti savo sprendimo teisingumu, nelengva žinoti, kad skaudinu savo artimuosius, bet vidinis balsas man sako "Turi siekti savo tikslų ir būti laiminga".

Prašau, patarkite, ką geriausia daryti tokioje situacijoje, kai abi puses tenkinančio sprendimo lyg ir nesimato.

Ačiū, Agnė (vardas pakeistas)

Sveika, Agne,

Įsivaizduoju, kaip nemalonu, kai artimieji, norėdami tave paveikti, jog pakeistum sprendimą pasilikti Vokietijoje, vadina tave egoiste.  Tačiau, jei pažiūrėsim iš kitos pusės, tai egoistais yra tie, kurie nori priversti tave būti šalia jų, nors tam nėra svarios priežasties. Mamos pageidavimas tave dažnai matyti tikrai nėra ta priežastis, dėl kurios turėtum atsisakyti savo tikslų.  

Suprantu tave, kai rašai, jog mamos kontroliavimas ima tave dusinti.  Įsivaizduoju, kaip tau yra skaudu suvokti, jog mamai nerūpi tavo svajonės ir siekiai.  Iš tiesų, noras kontroliuoti nėra meilės pasireiškimas.  Jis parodo mamos silpnumą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, jos nesaugumo jausmą.  Bet tai nereiškia, kad savo vidines problemas ji gali spręsti tavo sąskaita. Taip taip! Nežiūrint to, kad ji yra mama, ji turi gyventi savo gyvenimą, o vaikams leisti gyventi savuosius.

Negaliu nepateikti, mieloji Agne, prof. Sergejaus Kovaliovo minties, kurią jis išreiškė, atsakyme į klausimą apie giminių santykius:

„Giminė – ne titulas ir ne pareigybė, o viso labo tik biologiškai apibrėžtas vaidmuo. Kuris gali būti visiškai neekologiškas jūsų atžvilgiu. Vadovaujantis mūsų nuostatomis, nei giminiški, nei meilės, nei šeimyniniai santykiai negali būti indulgencija santykiams, kurie prieštarauja  principo „Aš laimiu, jei tu laimi.“ įgyvendinimui.“

Nežiūrint to, kad tu neužsiminei apie finansinę šio reikalo pusę, kuri irgi gali vaidinti svarų vaidmenį pasirinkime, tikiuosi, kad mano atsakymas padės tau tinkamai apsispręsti.  Sėkmės!