Penkiasdešimtmečiai: netyčia susitikome feisbuke, ėmėme susirašinėti ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,  noriu kreiptis į jus patarimo, nes nebežinau, kaip elgtis. Pati esu visiems patarėja visais gyvenimo klausimais, bet keista, sau padėti niekaip negaliu.

Man greitai 50 metų, jis pora metų vyresnis. Mokėmės vienoje mokykloje, kurį laiką draugavome. Tada man atrodė, kad jį be proto mylėjau. Paskui išsiskyrėme.  Prieš gerus metus netyčia susitikome feisbuke, persimetėme žodeliu kitu, paskui – laiškais.  Ilgainiui ėmėme susirašinėti kasdien, vėliau skambintis ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę. 

Abu esam vedę, turim šeimas. Gan keista, kad vėl įsimylėjom. Nė dienos neiškenčiam vienas kitam nepaskambinę. Kartu suprantam, kad mes negalim būt kartu, negalim drąskyti šeimų.  Bet ką mums daryt su savo  jausmais? Ar jie praeis?

 Bandėm kurį laiką nebendrauti. Pasirodo, kad tai dar sunkiau, ir vėl vienas arba kitas skambinam.  Susitikę nebuvom.  Jaučiu baimę, kad susitikus bus dar sunkiau.  O gal atvirkščiai - reiktų susitikti, kad suvoktumėm, kad nebesam jauni. Patarkit, ką daryti.  Mes kenčiam, ir rodos nėra išeities.  Ačiū.

Nomeda (vardas pakeistas)

Labas, Nomeda,

Visai nekeista, kad įsimylėjot.  Toks laikotarpis - namai įrengti, vaikai užauginti, tad natūralu, kad iškyla egzistencinis klausimas: kas toliau?  Visuomenė penkiasdešimtmečiams nebesiūlo viliojančios ateities, ir žmogus palieka  vienas su besiartinančia senatve. Todėl taip saldu grįžti į praeitį, susirasti jaunystės draugą ir prikelti mokyklos laikais išgyventus  karštus jausmus.

Ir nesvarbu, kad buvęs juodbruvas gražuolis jau pražilo ir nupliko, o jūs pati toli gražu nebe ta grakšti ilgakojė stirna.  Nes mylime ne konkretų žmogų, o susikurtą  jo vaizdinį. Po kelių susitikimų realybė gali labai greitai suardyti virtualų mylimojo paveikslą.  Ir pasirodys, kad mylėjome visai ne tą žmogų, o savo svajonę.

Tuo pačiu jūsų „romanas“ atskleidžia, kad kiekvieno iš jūsų šeimose yra spragų, ir namuose jūs pilnai negaunate to, ko jums reikia.  Tad natūralu, kad gali atrodyti, jog šį trūkumą suteiks kitas žmogus.

Pabandykim peržvelgti galimus jūsų slaptosios  istorijos  vystymosi variantus:

1)      „Grįžimas į protą“

Išsiskiriate su mylymuoju iš jaunystės laikų.  Ieškote būdų, kaip atnaujinti santykius su dabartiniu vyru ir kaip gauti savo šeimoje tai, ko jums trūksta. Bandote įprasminti šį pasirinkimą ir tolesnį gyvenimą kartu.

2)      „Dvigubas gyvenimas“
Jokių skyrybų. Slapta derinate du gyvenimus: namuose su oficialiu vyru ir virtuale su mylymuoju. Laikas nuo laiko kalbatės su draugu iš jaunystės telefonu, ar susitinkate gyvai.  Ilgainiui jausmai išblėsta ir mylymasis išplaukia iš jūsų gyvenimo uosto. Tada natūraliai „grįžtate į protą“.  Arba, galimas kitas variantas -  jausmai įsiliepsnoja dar karščiau (ypač, jei paslaptis atskleidžiama)  ir jūs pereinate į „Skyrybų ir naujų santykių“ vaariantą.

3)      „Skyrybos ir nauji santykiai“

Iškentusi vaikų, giminių ir draugų pasmerkimą, išgyvendama kaltės jausmą, išsiskiriate su vyru.  Tarkim ir jūsų mylymasis taip  pat išsiskiria su savo žmona (nors gali būti, kad jis nebus toks drąsus ir pasirinks atsargesnį sau variantą).  Jūs susieinate (ar net susituokiate) ir išgyvenate naujo bendro gyvenimo laimę, trintį, duobes (kaip gi be jų). Sunku pasakyti, ar šioje santuokoje rasite tai, ko trūko pirmojoje. Jei pati nepasikeisite, didelė tikimybė, kad senos problemos atkeliaus ir į naujus namus ir dar atsives draugių.

4)       „Savęs ieškojimai“

Iš pradžių galvojau, kad ketvirto varianto nėra, bet – yra.  Išsiskiriate su vyru, nutraukiate santykius su mylymuoju ir  pati sau viena, bandote suprasti, ko dar norite iš gyvenimo, kas jums svarbu, ko iš tiesų jums dabar reikia, kokia viso to prasmė.  Beje, atsakymų ir vidinės ramybės galima ieškoti ir nieko negriaunant.

 Mieloji, Nomeda, nėra nė vieno psichologo pasaulyje, kuris galėtų pasakyti, kuris variantas jums geriausias.  Tik jūs pati galite (ir turite) apsispręsti, priimdama pilną atsakomybę už savo sprendimą.  O psichologai gali padėti suprasti, ko jums trūksta šiandieniniame gyvenime ir stiprinti tas asmenybės dalis, kurios nusilpo ir ėmė ieškoti resursų iš šalies.  Taip pat galima atnaujinti išblėsusius jausmus su esamu vyru (jei pasirinktas pirmasis variantas) bei atitolinti žmogų iš jaunystės.  Psichologas taip pat galėtų padėti lengviau „paleisti“ seną gyvenimo etapą ir pradėti naują, kad ir koks jis bebūtų.

Vargu, ar atsakiau, Nomeda, į jūsų klausimus, tačiau tikiuosi, kad tapo nors kiek aiškiau. Linkiu išmintingo jums sprendimo  ir sėkmės!