Ar skiriasi kūryba sau ir kūryba už pinigus?

Arūno Maniušio nuotr.

Kūryba yra sudėtingas procesas, kurį įtakoja daugybė faktorių. Jo metu gimsta, bręsta naujos idėjos ir, atrodo, kad šiuo proceso neįmanoma kontroliuoti, nes jis susijęs su įkvėpimu.

Atskrenda įkvėpimo Mūza, kūrybinis procesas sruvena ar net kliokia.  Vaizdiniai ateina tarytum savaime, belieka juos tik užfiksuoti ant drobės, lapo ar kokiu kitu būdu. Nėra Mūzos, tikrosios kūrybos nebėra.  Liko tik įgūdžiai, meistriškumas ir... šabloninis elgesys.


Paprasčiausias šabloninių veiksmų pavyzdys – darbas.  O vienas iš pagrindinių darbo požymių yra tai, kad už jį mokami pinigai. Gavai užsakymą – atlikai darbą – gavai pinigus.

Ar pinigai įtakoja kūrybinio proceso kokybę? O jei įtakoja, tai kaip? Kaip tada su įkvėpimu, kurio neįmanoma specialiai užsakyti?

Ji darbas, už kurį mokami pinigai, yra susijęs su šabloniais veiksmais, tai užsakomieji kūrybiniai darbai turėtų prarasti savo kokybę.

Siekdama išsiaiškinti, kaip šiuo klausimu yra iš tikrųjų, psichologė Terese Amabail atliko keletą įdomių eksperimentų. Ji pakvietė kūrybos ekspertus, kuriems davė užduotį vertinti dalininkų kūrinius.

Ekspertai nežinojo, kokie motyvai skatino dailininkus sukurti savo paveikslą – ar menininkas kūrė sau, ar tai buvo užsakomasis paveikslas, už kurį dailininkas gavo sutartą atlygį.

Eksperimento organizatorė ekspertams pateikė pusę kūrinių, pieštų sau, ir pusę – atliktų pagal užsakymą.

Ekspertų komisija suskirstė paveikslus į tuo, kurie meniški ir į tuos kurie mažiau meniški.  Didžioji dauguma užsakomųjų paveikslų pateko į grupę „mažiau meniški“.

Vadinasi, dailininkai, piešdami pagal užsakymą, nors ir dirbo profesionaliai, neišvengė šablonų ar net tam tikrų chaltūros elementų.

Beje, tarp užsakomųjų paveikslų buvo ir tokių, kurie pateko į pirmąją „meniškųjų“ grupę.  Psichologė išsiaiškino, kad dailininkai tais atvejais buvo visiškai laisvi kurti taip, kaip jie norėjo, ar bent taip jie manė.  Jų paveikslai ekspertų nuomone, gavo aukščiausius įvertinimus.

Šio eksperimento išvados nėra vienareikšmės.  Atlygis už kūrybinį darbą gali tiek skatinti, tiek stabdyti kūrybiškumą.  Jei kūrėjas laisvas tapyti tai, ką nori ir taip ką nori, materialinis atlyginimas tik padidins jo kūrybiškumą.

Šias išvadas savitai patvirtina ir žymių menininkų psichologinio portreto sudarymas.  Pasirodo, kad visiems jiems būdingas abejingumas tam, kaip kiti vertins jų kūrybą.  Jie veikė, skatinami vidinio impulso.

Apibendrinus galima pasakyti, kad menininkas gali būti ir kūrybišku, ir gerai uždirbančiu su sąlyga, kad kurti jį skatins vidiniai, o ne išoriniai motyvai.

Ir dar viena išvada užsakovams - jei norite gauti tikrai menišką kūrinį, mokėkite pinigus ir palikite dailininkui visišką kūrybos laisvę.