Apie sveiko gyvenimo būdo tikslus, priemones ir apie tai, kas trukdo gyventi sveikai

Arūno Maniušio nuotr.

Pradedu konspektuoti S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą. Galimas dalykas, jūs suprantate rusiškai ir jau išklausėte 2 val. trukmės video įrašą. Net ir šiuo atveju, tikiu, jums  bus naudinga žvilgterėti į konspektą ir prisiminti, apie ką kalbėjo prof. S. Kovaliovas. 

Seminaro metu bus nagrinėjama labai svarbi tema – žmogaus gyvenimas. Ir svarbu, kad būtume sveiki, nes tik tada bus įmanoma džiautis gyvenimu. Ir mes puikiausiai žinome, kad reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo, kurį sudaro:

Tikslai:
*dvasinė sveikata (iš dalies tai galima pavadinti emocine sveikata),

*mentalinė sveika,
*fizinė sveikata.
Tik šie išvardinti dalykai yra tikslai, nes visa kita yra priemonės tiems tikslams pasiekti.

Priemonės aukščiau išvardintiems tikslams pasiekti:
*fizinis aktyvumas (kiekvienoje sistemoje su laiku didėja chaosas, ir judėjimas yra vienas iš būdų stabdyti šį procesą)
*saikingas maitinimasis (nereikia laikytis dietų, nes jos ilgainiui tik skatina svorio augimą)

*naudingi įpročiai (atsisakius žalingų įpročių)

Fizinis aktyvumas tiesiogiai įtakoja fizinę sveikatą, mentalinė sveikata priklauso nuo teisingo maitinimosi ir dvasinė sveikata – nuo naudingų įpročių.  Visa tai savaime aišku, tik štai klausimas, kodėl mes nesinaudojame tinkamomis priemonėmis. Lengva pasakyti, kad nuo pirmadienio pradėsiu vaikščioti į sporto salę, tačiau tą patį pirmadienį manyje pasireiškia pasipriešinimas daryti tai, ką numačiau.

Mumyse pasireiškiantis pasipriešinimas gali būti 6 tipų:

1.      Antrinės naudos

2.      Dalių konfliktas

3.      Tėvų programavimas

4.      Patirta psichotrauma

5.      Savęs baudimas

6.      Įsitikinimai.

Centrinė pasipriešinimo dalis yra antrinių naudų turėjimas. Pavyzdžiui, nemažai žmonių stresą ramina valgydami. Net liga pasireiškia kaip antrinė nauda – susirgus galima nebespręsti kitų svarbių problemų, kada nežinoma, kaip jas išspręsti. Pasirodo, kad alkio jausmas yra užmaskuotas vienišumo išgyvenimas.

Kaip pasireiškia dalių konfliktas? Štai viena jūsų dalis nusprendė sportuoti, o kita sako, jog nori pagulėti. Kai tik imatės laikytis dietos, suaktyvėja dalis, kuri reikalauja valgyti. Dažnai antroji dalis sėkmingai nugali pirmąją.

Tėvų programavimas. Galimas dalykas, jog prisiminsite, kaip mama sakydavo, jog moteris turi būti save prisižiūrinti ir pilna.  Arba prisiminkim, kaip tėvai ragino vaikutį valgyti ir tuo programavo mintį: kad tėvai tave mylėtų, reikia daug valgyti (analogiškai su vaikų ligomis – kad į mane kreiptų dėmesį, reikia sirgti).

Savęs baudimas.  Jei tėvai pastoviai jus kaltindavo ir sakydavo, kad esate neteisus, bausdavo, atsiranda nesąmoningas poreikis laikas nuo laiko nubausti save.

Įsitikinimai dažnai pasireiškia jūsų kalboje ir verčia jus veikti jums netinkamu būdu.

Pabandykite atsakyti sau į klausimą, kokias antrines naudas gaunate, nepriimdami sveiko gyvenimo būdo. Ar mokate pažinti jumyse esantį dalių konfliktą ir jį likviduoti? Beje, pasikapsčius nuodugniau, po paviršinėmis pasipriešinimo priežastimis galima rasti giliąsias.