Pateikiu šiek tiek sutrumpintą prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą į seminaro dalyvės klausimą, kurį ji uždavė prieš seminarą, kai lektorius mielai atsakinėja į klausimus.
Klausimas: Kaip elgtis, kai kreipiasi klientas -“psichoterapeutų
ėdikas”? Noriu suprasti, kaip galima jam padėti, ne jis juk pagalbos prašo…
S.Kovaliovas atsakė:
Galima – reikia save pakeisti. Tavo veide užrašyta: “Aš tuo padėsiu visiems!”,
nes man pačiai
reikalinga pagalba. Savo poziciją
būtinai turi pakeisti.
O dėl “terapeutų
ėdikų”… Svarbu suprasti tokį įdomų
dalyką. Prisipažinsiu, kad mano paties
pagrindinė klaida buvo tame, kad aš, auklėtas tarybiniais laikais, tvirtai
žinojau, jog gеrų žmonių yra daugiau nei blogų.
Taip dainavo L. Gurčenko: kiek yra pas mus gerų žmonių, žinoma, kad jų
daugiau, nei blogų. Klydau, kai
galvojau, jog pagal Paretto dėsnį gerų žmonių yra 80% ir atitinkamai blogų - 20%. Kaip nebūtų gaila, šis santykis yra
priešingas: gerų - 20% ir blogų - 80%.
Ir tai reiškia,
kad gerų žmonių yra milijardas. Yra dėl
ko dirbti! Ir dar – išmokite atskirti grūdus nuo pelų.
Padėkite tik tiems, kurie iš tikrųjų prašo pagalbos.
Oskaras Ičazo apie tai kalbėjo paprastai: “Neatimkite
iš Dievo darbo.” O Lazarevas “Karmos diagnostikoje” tiesiai klausė: kodėl jūs
padedate elgetoms, ypač profesionaliems? Jeigu išmintingasis Dievas nubaudė jį
skurdu, tai ką, jūs laikote save geresniais už Dievą.
Todėl, dirbdama su klientais, nusistatyk griežtus darbinius santykius: „Jūs
privalote pildyti mano nurodymus. Jei sukursite sąlygas man jums padėti, tai aš
jums padėsiu. Jei tokių sąlygų
nesukursite, ką gi, mums teks atsisveikinti.“
Tau dar
reikia įveikti savo norą padėti kiekvienam, kaip ir norą kiekviename žmoguje
matyti tik šviesią pusę. Taip! Svarbu matyti šviesiąją pusę. Tik, supraskite, kad šviesa pasižymi tokia
savybe – kuo skaisčiau šviesi, tuo tamsesnė atrodys tamsa. Palyginus su
akinančia prožektorių šviesa, tamsa atrodo ypatingai tamsi, ir ji tampa
agresyvi. Suprask, kuo daugiau tavyje
bus šviesos, tuo labiau tu trukdysi tamsos atstovams. Ramiai į tai žiūrėk.
Nepergyvenk,
visi psichoterapeutai tai išgyvena, o paskui persirita į priešingą pusę –
ateina profesinio cinizmo laikotarpis: „vaikšto čia visokie ožiai, o aš jiems
padedu.“ Jokiu būdu neužstrik tokiame periode.
Suprask, kad iš tiesų reikia žmoguje atverti gėrį. Tačiau svarbu aiškiai
ir blaiviai įvertinti (ne, ne tai, ar vertas žmogus geriausio, nes kiekvienas
žmogus vertas geriausio), ar žmogus yra pasirengęs tapti geresniu būtent
dabar. Ir ar jis sugebės tapti geresniu
toje savo būsenoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą