Kodėl pikti kėslai lengvai subujoja, o geri ketinimai sunkiai prigyja

Arūno Maniušio nuotr.

Su nekantrumu laukiu pasirodant naujų prof. S. Kovaliovo alegorinių pasakojimų.  Jis sugeba puikiai pagauti esmę ir ją trumpai, gražiai ir aiškiai perduoti. Štai naujausias iš jų.

Kartą mokiniai atėjo pas išminčių ir jo paklausė:
- Kodėl pikti kėslai lengvai subujoja žmoguje, o geri ketinimai sunkiai prigyja arba išlieka nepakankamai tvirti?
- Kas atsitiks, jei sveiką grūdą paliksite saulėje, o pažeistą užbersite – žemėmis? – paklausė išminčius.

- Be dirvos sveikas grūdas žus, o pažeistas – išdygs, tačiau vargiai augs ir duos menką derlių. – atsakė mokiniai.
- Taip elgiasi ir žmonės: vietoj to, kad slapčia darytų gerus darbus ir giliai savo sielose brandintų gerus ketinimus, jie ima juos reklamuoti visiems ir taip nesustiprėjusius nužudo.  Kai tuo tarpu savo nuodėmes ir trūkumus žmonės slepia giliai giliai, kad tik kiti jų nepamatytų.  Jie auga ir žudo žmogaus širdį.обрые начатки, они выставляют их напоказ и тем губят.
А свои недостатки и грехи, чтобы их не увидели другие, люди прячут глубоко в душе. Там они растут и губят человека в самом его сердце.