Ar versti vaiką mokytis muzikos?

Lingos Švanienės nuotr.

Auginu aštuonerių metų sūnų, kuris jau antrus metus lanko muzikos mokyklos akordeono klasę. Iš pradžių labai mielai ėjo, bet šiais metais visai nebenori. Nežinau, ar verta jį kažkaip įkalbinėti, motyvuoti, ar nuleisti rankas, ir tegul nelanko. Gaila įdirbio, juk metus mokėsi, aš vežiojau per pusę miesto, laiką gaišom, o dabar mestų. Pati neapsisprendžiu, kas būtų geriau – tęsti ir po metų vėl įkalbinėti, ar leisti nebelankyti.

Sveika,

Puikiai suprantu tavo rūpestį, nes pati esu buvusi tiek vaiko, norinčio mesti muzikos mokslus, tiek mamytės, įkalbinėjančios sūnų tęsti mokymąsį muzikos mokykloje, pozicijose. Įsivaizduoju tuos kylančius klausimus, į kuriuos sunku rasti atsakymus.  Gal auga didis muzikantas, kurį reikia paskatinti ir palaikyti pažinties su instrumentu pradžioje?  O gal vaiko gyvenimo kelias visiškai kitas, o įdėtas pastangos nevertos pastangų, kai baigęs muzikos mokyklą žmogus daugiau neprisilies prie instrumento?

Pabandykim į muzikos mokymą pažiūrėti iš įvairių pusių.

Ko nenori vaikas?

Visų pirma svarbu išsiaiškinti, ką reiškia, kai vaikas sako, kad nenori lankyti muzikos mokyklos.  Gal jam nepatinka akordeonas, o mieliau pūstų saksofoną ar brazdzintų gitarą?  Į šiuos klausimus berniukas negalėtų tvirtai atsakyti, nes jis neturi patirties. 

Tai nereiškia, kad dabar jums teks kasmet pirkti naujus instrumentus. Tačiau įsiklausyti į vaiką ir išgirsti, kas būtent jam nepatinka, verta.  Viena mano pažįstama pasakojo, kad jos sūnus nenorėjo mokytis groti pianinu todėl, kad kiti vaikai į muzikos mokyklą eidavo išdidžiai nešdamiesi instrumentus, o jis – tuščiomis rankomis.

Vaiko ir mokytojo duetas

O gal bėda ne tiek instrumete, o tame, kad mokytojas neranda bendros kalbos su vaiku? Išsiaiškink, kas būtent vaikui nepatinka.  Gal jis mušamas per pirštus, baramas, vadinamas netinkamais žodžiais?   Verta pasikalbėti su mokytoju, išreikšti jam savo dvejones, sužinoti, kaip jis mato situaciją iš mokytojo pozicijos. Apsisprendus tęsti mokslus, ir ateityje reikėtų derinti su mokytoju vaiko skatinimo, palaikymo veiksmus.

O gal verta būtų paieškoti mokytojo fanato, kuris pats degtų muzika ir mokėtų tuo uždegti vaikus?

Muzikos mokykla ar kitos muzikos mokymosi formos

Vargu ar reikia aiškinti, kad muzikos mokymasis turi įtakos visapusiškam vaiko vystymuisi.  Tačiau muzikos mokykloje be mokymosi groti pasirinktu instrumentu yra papildomos privalomos pamokos, tad krūvis vaikui susidaro didelis. 

O lavintis muzikoje galima ir lankant privačias muzikos pamokas, mokyklos chorą ar ansamblį, šokių būrelį, arba, tarkim, „Yamahos“ muzikos pamokas.  Būdų, kaip draugauti su muzika, yra įvairių, tad galima pasirinkti, kas labiausiai tinka.

Muzika ar kas kita

Jau aukščiau paminėjau, kad muzikalumas gali būti lavinamas ne tik mokantis groti kokiu tai instrumentu, bet ir šokant, dainuojant.  Tačiau, gali būti, kad vaikas nori piešti, lipdyti, o gal turi potraukį sportuoti.  Versdami jį mokytis muzikos, užversim kelius kitų gabumų vystymui.

Tad vėl kviečiu įsiklausyti į vaiką.  Jei jis pakankamai tvirtas  muzikos pamokų atmetime ir nori išbandyti save kitose veiklose, sakyčiau, kad verta jo paklausyti.  O jei vaiko nenoras susijęs su tingėjimu ir, metęs muziką, jis visą laisvą laiką sėdės prie televizoriaus ar žais kompiuterinius žaidimus, tai jo paties labui naudinga nukreipti vaiką  į veiklą, praturtinančia jį visapusiškai.  Tokia veikla gali būti ir muzikavimas.

Tėvų vaidmuo

Iš tavo laiško matyti, kad vaiko muzikiniam lavinimui per praėjusius metus įdėjai daug pastangų.  Vežiojai jį į pamokas per pusę miesto, gaišai savo laiką.  Aš dar pridėsiu, kad investavai šeimos pinigus, mokėdama už pamokas bei nupirkdama akordeoną.  Įsivaizduoju, kad tau teko ir padėti jam mokytis groti, kontroliuoti, kad laiku būtų atliekamos namų užduotys.

Jei apsispręsi sūnelį toliau mokyti muzikos, įvertink ir savo laiką, lėšas bei energiją, kuriais teks prisidėti prie šio reikalo.  Ar esi tam pasiruošusi?

Ir dar vienas svarbus klausimas – ar sūnelio mokymas groti akordeonu nėra susijęs su tavo pačios neišsipildžiusia svajone tapti muzikante.  Jei taip, tai kviečiu leisti mažajam žmogui eiti savo keliu.  Jis atėjo į Žemę tam, kad gyventų savo gyvenimą, o ne tam, kad vykdytų tėvų lūkesčius.

Pralaimėjimas ar patirtis

Suprantu, kad gali būti gaila nubraukti tavo ir tavo sūnaus įdirbį, visus metus mokantis muzikos.  Tačiau tai nėra visiškas pralaimėjimas.  Jau besimokydamas vaikas gavo patirties ir muzikos pradmenis, vystė klausą, ritmą, o tu aktyviai prie to prisidėjai ir realizavai save kaip gerą mamą, kuri tinkamai rūpinasi savo vaiko vystymusi. 

Kviečiu nedaryti ryškios takoskyros tarp pergalės ir pralaimėjimo, nes į tariamas nesėkmes pažiūrėjus kaip į įgytą patirtį ar kaip į pamoką, jas galima sėkmingai panaudoti kelyje į savo svarbiausius tikslus.  Šiuo atveju tai gali būti tinkamų sąlygų sudarymas vaikui pažinti savo polinkius, save, pasaulį.

Tad nesvarbu, ką nuspręstum dėl vaiko užklasinės veiklos, tu sėkmingai išliksi puikia mama.