2016 m. spalio 21 d., penktadienis

Gyventi aktyviai yra verta

Taip jau išėjo, kad pradėjus rašyti šį tinklaraštį, kilo ūpas tapti  daugiau matomai platesnei auditorijai.  O kai ko nežinai, tai  gali arba kreiptis į specialistus, arba ilgai ir nuobodžiai išradinėti dviratį.  Man priimtinesniu pasirodė pirmasis variantas. 
Likimas, tarytum, išgirdęs mano poreikį, į dėmesio akiratį įmetė laišką su informacija apie „SEO Akademijos“ organizuojamus kursus apie tai, kaip optimizuoti svetainę ir tapti matomiems internete.  Be to šie kursai buvo „on line“, kas reiškė, kad turėsiu galimybę mokytis neišeidama iš namų.  O jei kokią pamoką praleisiu, tai gausiu jos įrašą ir pasižiūrėsiu, kada tinkama.  Kadangi mokymai pilnai atitiko mano lūkesčius (o dar buvo žadama svari nuolaida susimokėjusiems iki tam tikros dienos), tai aš nieko nelaukdama užsiregistravau ir susimokėjau.

Prasidėjus mokymams ne viskas lengvai ėjosi, nes dėstoma medžiaga man buvo tikrai nauja. Po truputėlį įsivažiavau.  O kai  lektorė Evelina išmokė mus „kepti“ skelbimukus su nemokama „Canva“ pragramėle, tai aš taip įsijaučiau, kad net sustoti buvo sunku. 
Nežinau ar čia tokia mūsų grupė susirinko, ar apskritai lietuvių toks charakteris (mano mokytojas prof. S. Kovaliovas pasakytų: „Tai gydoma.“), kad internetinėje mokymų aikštelėje  be mokytojos gyvai ekrane rodžiausi tik aš.  Iš vienos pusės gaila, kad neturėjau galimybės matyti savo grupiokų gyvai, kita vertus, laimėjau tuo, kad lektorė Evelina skyrė mano temai nemažai dėmesio, turėjau galimybę užduoti man rūpimus klausimus ir gauti į juos atsakymus „čia ir dabar“. 
Tačiau mano laimėjimai tuo nesibaigė.  Septintosios pamokos metu lektorė Evelina už drąsą ir aktyvumą apdovanojo mane pakvietimu dalyvauti Rašytojų Akademijos nuotoliniuose tekstų rašymo mokymuose, kurie prasidės Lapkričio 10 d.!  Ei!  Ei!  Aš mačiau feisbuke skelbimą apie šiuos mokymus ir jau gludinau savo ketinimą juose sudalyvauti.  O čia – bac! Dovana!  Kaip tik į dešimtuką.  Ačiū, Evelina!  Būtinai dalyvausiu!
Gavusi tokią tinkamą ir norimą dovaną, prisiminiau kitą dovaną, kurią laimėjau prieš 7 metus.  Savo įspūdžiais tada pasidalinau raštu su draugais, tad čia pateiksiu tų laikų įrašą, kurį pavadinau:
Kaip namuose susišluostė visi rankšluosčiai
Dalyvavau vienos kompanijos pristatymo renginyje, kurio pabaigoje svečius apdovanojo loterija. Pagrindinis prizas - romantiškas savaitgalis dviem prabangiame viešbutyje Palangoje.
Kartais būna akimirkų, kai tiesiog matai į tave nukreiptą likimo vamzdį. Tąkart būtent taip ir jaučiausi. Kitiems dalino visokius niekus. Kartu su manimi atėjusi draugė jau džiaugėsi rankšluosčiu, iš kurio buvo susuktas kupranugaris. Artėjo kulminacinis šūvis. Bac! - pro šalį. Net antakiai stryktelėjo iš nustebimo. Bet ne. Laimingasis akimirksniu neteko laimėjimo, nes, kaip greitai išaiškėjo, buvo iškeliavęs, nesiteikęs sulaukti renginio pabaigos. Pakartotinis bandymas, kaip ir žinojau, pataikė į mane.
...parvykau namo ir pranešiau brangiausiajam: "Turiu dvi naujienas: vieną gerą, kitą blogą. Nuo kurios pradėti?" Nepasitikintis žvilgsnis... Pradėjau nuo: "Laimėjau romantišką savaitgalį dviem!". Susiraukė ir išsiviepė. Teko skubiai taisyti padėtį: "Nepergyvenk! Didįjį prizą iškeičiau į rankšluostį". Tik burbtelėjo: "Na, ir gerai".
Ach, tie vyrai niekada deramai neįvertina moterų. Kiek man reikėjo įdėti pastangų, subtilumo, išmonės, gudrumo, kad įtikinčiau draugę, jog mūsų namuose susišluostė visi rankšluosčiai.
Šiandien visai kita situacija.  Savo gautos dovanos tikrai į nieką neiškeisiu ir pati sudalyvausiu tekstų rašymo mokymuose.  Tikiu, kad tada mano tinklaraštis taps dar įdomesnis.
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą