Kokia turėtų būti tikra moteris?

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkim apie moteris.  Kokia ji turėtų būti?  Štai įvairūs moteriškumo mokymo kursų dėstytojai pateikia visą eilę bruožų, kuriuos turėtų atitikti tikra moteris.  Vieną po kito jie vardina visą eilę savybių – mylinti, švelni, moteriška, išmintinga, kantri, mokanti būti kai reikia silpna, kai reikia – stipria,  darbšti, teisinga, sugebanti būti įvairia ir kt.

Visa tai skamba labai gražiai, bet kažkas čia ne visai taip.  Jausmas toks, lyg šie bruožai pateikiami kaip moters vertės matavimo vienetai.  Išeitų taip, kad kuo daugiau reikiamų bruožų, tuo vertingesnė moteris... kaip prekė, viliojanti pirkėjus: visų pirma - turtingus ir gražius (arba – labai turtingus) vyrus, dosnius draugus ir darbdavius. O moteris juk – ne prekė. 

Ir vis tik natūralu, kad mes norim patikti.  Norėjau patikti vaikystėje, tebenoriu patikti ir dabar, kai jau suaugo mano vaikai. Noriu patikti vyrams, noriu patikti moterims, noriu patikti šunims, katėms, vaikams. Ir net jeigu sakau, kad nenoriu patikti, kažkur giliai manyje vis tiek tūno tas keistas noras patikti.  Net pačiai nepatinka, kad norisi patikti.

Matyt, tokia jau mūsų moteriška prigimtis – noras patikti.  Ir tuo naudojasi mados žurnalai, informacinės-mokomosios laidos, kosmetikos pramonė, grožio chirurgija, lieknėjimo akademijos, seksualumo seminarai, viliojimo meno institutai ir pan.  Ir kam jie pudruoja protus?  O gi visoms, kurios nori patikti. Ir jie niekada nepritrūks klienčių, nes mūsų silpnybė mūsų poreikyje patikti. Nes atrodo, kad tik tada, kai patiksim, kai mus mylės, mes galėsime būti laimingos.

Deja, ne tai, kad mes kam nors patinkam (ar mus myli), garantuoja mūsų laimę.  Yra daugybė pavyzdžių, kai mylimos, tačiau pačios nemylinčios moterys buvo (yra) nelaimingos. Ne tame esmė.

Dirbant su žmonėmis tenka sutikti daugybę nuostabaus grožio moterų, įsigilinus į kurių pilnus problemų, skausmo, netgi minčių apie savižudybes gyvenimus, supranti posakio „Negimk graži, bet gimk laiminga“ prasmę. Tie patys vyrai, kuriems taip norime patikti, siekdami tapti gražuolės savininkais, atsiprašau, vyrais, per grožį nemato tikro žmogaus.

O būna visiškai priešingai, kai moteris, kurią pavadinti patrauklia neapsiverčia liežuvis, maudosi mylimo ir mylinčio vyro meilėje kaip inkstas taukuose. Kaip pavyzdį paminėsiu didžianosės nesklandžių veido bruožų Džordž Eliot, anglų romanistės, žymios rašytojos gyvenimą.  Sako, kad jaunystėje ji labai pergyveno dėl savo išvaizdos, kol vieną dieną jai nusibodo stengtis kitiems patikti.  Ir kaip nebūtų keista, būtent tada ji ėmė patikti (!).  Iš pradžių ilgą laiką gyveno susidėjusi su vedusiu vyru, kuris padėjo jai tapti rašytoja. Mirus mylimam žmogui, netrukus ji ištekėjo už 30 metų jaunesnio vyro, kuris mylėjo ją ne dėl pinigų, nes savo turtą ji buvo užrašiusi mirusio mylimo vyro vaikams. Sako, ji buvo žavi, mokėdama išklausyti, leisdama savo pašnekovams pasijusti svarbiais.

Manau, kad čia ir slepiasi patikimo kitiems paslaptis  - bendravime svarbu nuoširdžiai domėtis kitu, o ne pergyventi dėl to, kaip aš čia atrodau to žmogaus akyse (tikriausiai, kaip raganos šluota) ir ką jis apie mane galvoja (tikriausiai, kad aš kvaila kaip lauko pelė). Ir tada, kai tau bus įdomus pašnekovas, įdomus pasaulis, įdomus gyvenimas, netikėtai pajusi, kad tapai įdomi tiems, kurie tave supa. Ir nuo to tavo gyvenimas garantuotai taps laimingesnis.

Linga