Žmogiškąją brandą išreiškia ne amžius metais, o visai kiti dalykai. Apie gyvus ir negyvus suaugusius

Arūno Maniušio nuotr.

Pratęskime pokalbį apie tai, kas yra suaugęs žmogus.  Apie suaugusio žmogaus bruožus galite paskaityti čia.

Profesoriaus S. Kovaliovo nuomone, tikrų suaugusių žmonių yra labai nedaug, nes žmogiškąją brandą išreiškia ne amžius metais, o visai kiti dalykai.  Tikrus suaugusius jis vadina gyvais suaugusiais.

Tik amžiumi, o ne branda suaugusius žmones S. Kovaliovas vadina negyvais suaugusiais.

Pažiūrėkime, kuo skiriasi negyvas suaugęs nuo gyvo ir kaip tai pasireiškia.

PRIKLAUSOMYBĖ - AUTONOMIŠKUMAS

Negyvas suaugęs yra priklausomas.  Jo priklausomybė susijusi nebūtinai su alkoholiu.  Priklausyti galima nuo mamos, žmonos, viršininko ir t.t. Priklausomybė gali pasireikšti trimis būdais:

1.    Negyvas suaugęs laukia kažko tokio, kas paprastai niekada taip ir neįvyksta. Jam atrodo, kad jei tai atsitiktų, tada jis pasikeistų.

2.    Negyvas suaugęs vengia priimti sprendimus, tačiau reiškia nepasitenkinimą kitų priimtais sprendimais.

3.    Negyvas suaugęs slepiasi už kitų. Jam įprasta būti pavaldžiam.  Jis vengia būti net savo gyvenimo šeimininku.

Kai tuo tarpu gyvas suaugęs yra autonomiškas, ir tai pasireiškia atitinkamai trimis būdais:

1.    Gyvas suaugęs yra iniciatyvus.  Jis ne laukia, o veikia.  S. Kovaliovas ragina ne laukti, kol kas nors jus pastebės ir leis pasireikšti, bet veikti ir reikštis patiems.

2.    Gyvas suaugęs pats priima sprendimus. 

3.    Gyvas suaugęs nori savirealizuotis.

IŠORINIS VALDYMAS - AUTENTIŠKUMAS

Negyvas suaugęs paklūsta  kitų valdymui, klauso komandų, kurios ateina iš išorės – žmona pasakė: „Stovėk“, jis stovės.  Viršininkas jį pasiuntė, jis ten keliauja, laikraščiai parašė, jis tiki ir taip toliau.

Gyvas suaugęs yra autentiškas. Jis elgiasi taip, kaip jam atrodo, kad reikia pasielgti.  Galima pasakyti, kad jis save valdo iš vidaus.

PASTOVUMAS IR STABILUMAS – SAVĘS TRANSFORMAVIMAS

Negyvas suaugęs nesikeičia.  Po mokyklos baigimo jo gyvenimas tampa pilkas, jame nevyksta nieko naujo – nei naujo darbo, nei naujos knygos, nei naujo pomėgio, nei naujos profesijos.  Jis vis toks pats, pastovus, stabilus.

Beje, nestabiliame gyvenime toks stabilumas ir kaitos nebuvimas reiškia blogėjantį gyvenimą.

Gyvas suaugęs ne tik sugeba keistis, bet ir rodo iniciatyvą, bei tokiu būdų aplenkia besikeičiantį gyvenimą.

REPRODUKCINIS ELGESYS – ELGESIO TRANSFORMAVIMAS

Negyvas suaugęs vienodai elgiasi dešimtmečiais ir toks elgesys vadinamas reprodukciniu (nemaišykite su vaikų gimdymu, čia kalbama apie vienodą elgseną).

O juk paprasta suprasti, kad jeigu nori, kad kas pasikeistų, reikia pradėti elgtis kitaip, nei buvai įpratęs. Gyvas suaugęs siekia ne tik pats keistis, bet ir keičia (transformuoja) savo elgesį, savo veiksmus.

BEVILTIŠKUMAS – PERSPEKTYVOS JAUSMAS

Negyvas suaugęs pasiduoda avansu. Jis netiki ateitimi, jaučia beviltiškumą.

Gyvas suaugęs planuoja ateitį, jos laukia, turi gyvenimo perspektyvą. S. Kovaliovas pateikia kaip pavyzdį savo gyvenimą – jam virš 60 metų, o planų jis turi dar 30-40 metų ir tikisi viską įgyvendinti. Jis pataria visiems: norite ilgai gyventi – planuokite ateitį: planuokite keliones, pasiekimus, ginkite disertacijas ir t.t.  Amžius tam – ne kliūtis.

VIENAPLANIS EGZISTAVIMAS – DAUGIAPLANIS GYVENIMAS

Negyvas suaugęs gyvena viena kliše.  Ryte atsikėlė, nuvyko į darbą, po darbo – į parduotuvę, alus, televizorius, sodas, šašlykai.  Vienodas gyvenimas, kuriame tas pats kartojasi kaip sugedusioje plokštelėje. Jis net nenori išeiti iš šio užburto rato.

Gyvas suaugęs gyvena daugiaplanį gyvenimą. Čia jis eina į teatrą, čia vyksta į teniso kortus, čia mėgaujasi kelione į kalnus ir pan.

Tikiuosi, kad supratimas, kuo skiriasi gyvas suaugęs nuo negyvo, pažadins jumyse norą  tapti daugiau gyvu.  Sėkmės!