 |
| Pridėti antraštę |
Sakoma, kad metams
baigiantis reikia užbaigti
darbus, kuriuos galima užbaigti. Iš
tiesų, tai geriausia visada darbus užbaigti kaip įmanoma greičiau, nepaliekant “uodegų”
neapibrėžtam laikui.
Pasirodo, kad neužbaigti darbai sukuria įtampą, ir
šis reiškinys buvo pavadintas Zeigarnik
efektu.
Zeigarnik efektas
pavadintas praėjusiame amžiuje gyvenusios psichologės vardu (o tiksliau -
pavarde). Užėjusi į kavinę su būriu studentų dėstytoja buvo nustebusi, kad
padavėjas be jokių užrašų puikiausiai prisiminė visų užsisakančiųjų
pageidavimus.
Susidomėjusi ji pasiteiravo padavėjo, kaip jam taip
pavyksta. Išaiškėjo, kad jis puikiausiai prisimindavo neįvykdytus
užsakymus, tačiau juos kaip mat užmiršdavo, kai tik viską pateikdavo klientams.
Bluma Zeigarnik ėmė tyrinėti šią
prisiminimo ypatybę ir nustatė, kad pertrauktas veiksmas yra įsimenamas geriau,
nei užbaigtas. Išaiškėjo, kad pradėjus spręsti nusistatytas užduotis,
atmintyje sukuriama įtampa, kuri atslūgsta tik užbaigus darbą.
Tokia atminties savybė gali tiek padėti, tiek trukdyti.
Kaip padeda, aišku iš pavyzdžio su gerai užsakymus prisimenančiu
padavėju. O trukdo neužbaigtų darbų keliama įtampa, kuri išlieka net
tada, kai mes sąmoningai jos nejaučiame. (Čia prisiminiau savo kadaise megztą
ir užmestą megztuką...)
Išvada būtų aiški - užbaigti pradėtus darbus. O tais
atvejais, kai tai daryti būtų kvaila (tarkim užbaigti skaityti neįdomią
knygą), galima sau pasakyti, kad atšaukiu pradėtą darbą arba mintyse jį
užbaigti. Taip nebaigti darbai bus paleisti, ir įtampa atslūgs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą