Arūno Maniušio nuotr. |
Sveiki, man 17 metų, turiu normalų socialinį gyvenimą, tačiau dažnai mieliau pabūnu
viena. Esu komunikabili, man lengva bendrauti, bet nemėgstu didelių kompanijų.
Mano bėda (ar nelabai) ta, jog esu įstrigusi nuolatiniuose apmąstymuose. Nuolat
save "pagaunu" mąstančią apie gyvenimo prasmę, visatą, kvantinę
fiziką, įvairias sistemas, žmogaus psichologiją, arba analizuojančią save bei
pažįstamus. Iš prigimties esu giliai mąstantis žmogus, bet jau pavargau nuo to,
norisi atsipalaiduoti. Bet atsipalaidavusi vėl gvildenu sudėtingus klausimus.
Kaip išmokti kartais pagyventi be visą matančio ir analizuojančio
žvilgsnio? Nenoriu visiškai nuo to atsitraukti, tik retkarčiais pabūti paviršutiniškai
besidžiaugiančiu gyvenimu žmogumi. Ačiū Jums.
Geros dienos
Sandra
Sveika, Sandra,
Matau, kad tau patinka tavo sugebėjimas giliai mąstyti
apie įvairius sudėtingus dalykus. Tame
juntamas netgi šioks toks didžiavimasis, jog nesi paviršutiniška. Ir jei ne
nuovargis nuo nesibaigiančių minčių, kurios neleidžia atsipalaiduoti, tu ir
toliau plaukiotum savo nuolatiniuose apmąstymuose. Nuovargis parodė, kad
įstrigai, tad ėmei dairytis galimybių, kaip panorėjus būtų galima išnerti į
tikrą gyvenimą, paprastai juo pasidžiaugti ir pailsėti nuo minčių.
Pritariu tavo ketinimui išmokti išsilaisvinti nuo
„analizuojančio žvilgsnio“ ir norėčiau pakviesti tai daryti ne tik
retkarčiais. Tu pamėgai ir dabar
pagrindinai vadovaujiesi taip vadinamu kognityviniu protu. O tų protų yra daugiau. Dukart Nobelio premijos laureatas rusų
fiziologas Ivanas Pavlovas tvirtino, kad ne galvoje esančios smegenys, o širdis
yra kur kas svarbesnis žmogaus proto organas.
Šiuolaikinėje psichoterapijoje (prof. S. Kovaliovas) išskiriami
keturi proto centrai: kūno (pilve), kognityvinis (galvoje), emocinis (širdyje)
ir lauko (virš galvos). Jie puikiai atitinka dar K. Jungo išskirtus keturis
psichologinius tipus: pojūčių, mąstymo, jausmų ir intuicijos.
Visa tai pasakoju tau, Sandra, norėdama parodyti, kad
pasaulio pažinimas toli gražu neapsiriboja mąstymu. Kaip matau iš laiško, tau svarbus pažinimo
gilumas, ir tu teisingai pastebėjai, kad analizavimas yra efektyvesnis nei
vadovavimasis vien pojūčiais. Tačiau kol
kas mažai naudojiesi jausmais ir intuicija, kurie leidžia dar giliau pažinti
pasaulį. Kada tiesiog žinai, nors negali
paaiškinti. Ir net nėra reikalo aiškintis.
Klausi, kaip išmokti sustabdyti mintis. Internete yra daug informacijos, kaip tai
padaryti, todėl gali susirasti sau tinkamiausią. Tai įvairios meditacijos,
būdai kaip išbūti „Čia ir Dabar“ momente,
dėmesio kreipimas į savo kūno pojūčius, minčių stebėjimas ir jų
paleidimas ir kt. Čia pateiksiu
Dž. Kabat-Zino technikos „Akimirkų sustabdymas“ algoritmą su prof. S. Kovaliovo
pataisymais (C.Koвалёв „НЛП человеческого совершенства“, 2010). Ši
psichotechnika padės sugrąžinti visapusišką gyvenimo pajautimą.
Akimirkų sustabdymas
1.
Įsigykite elektroninį rankinį laikrodį,
kurį galima užprogramuoti garsiniams signalams (šiuo tikslu galima panaudoti ir
mobilų telefoną, kurį nešiojamės su savimi – pastaba L.Š.)
2.
Nustatykite laikrodį taip, kad jis dienos
metu teiktų garsinius signalus kas pusę valandos.
3.
Kiekvieną kartą nuskambėjus signalui,
nepriklausomai nuo to, kur esate ar ką darote, stabtelkite ir atsakykite sau į
klausimą: Ar aš esu „Čia ir Dabar“, ar nuskridęs į kažkokį „Ten ir Tada“?
4.
Sugrįžkite į „Čia ir Dabar“ ir įtvirtinkite save esamame momente, atsakydami
sau į keturis klausimus:
„Ką aš dabar matau?“ (įsižiūrėkit ir pamatykit).
„Ką aš dabar girdžiu?“ (įsiklausykit ir išgirskit).
„Ką aš dabar jaučiu?“ (pajauskite).
„Ką aš dabar galvoju?“ (atkreipkit dėmesį į savo mintis ir tiesiog sau nustatykite, kuo jos užsiėmusios).
„Ką aš dabar matau?“ (įsižiūrėkit ir pamatykit).
„Ką aš dabar girdžiu?“ (įsiklausykit ir išgirskit).
„Ką aš dabar jaučiu?“ (pajauskite).
„Ką aš dabar galvoju?“ (atkreipkit dėmesį į savo mintis ir tiesiog sau nustatykite, kuo jos užsiėmusios).
Jei dirbtumei su psichologu, tai tikėtina,
kad „susitiktumėt“ su tavo psichikos dalimi, kuri dėl kažkokių tai priežasčių
verčia tave suktis nesibaigiančių minčių verpetuose, išsiaiškintumėt, ko ji tuo
siekia, „susitartumėt“, kaip norimą rezultatą būtų galima gauti tau labiau
priimtinu būdu. O gal specialistas
parinktų visai kitus būdus, kurių dėka pasiektumei darną su savo mintimis ir
galėtumei tiesiog paprastai mėgautis gyvenimu.
Sėkmės visapusiškai tobulėjant!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą