2017 m. kovo 3 d., penktadienis

Kaip padėti sau užmigti

Ar galima pagydyti nemigą neuroprogramavimo metodais? Ar yra patirties šioje srityje? Kaip galima būtų panaudoti tai individualiai, namuose?
Sigita, 54 m.    


Miegas yra nesąmoninga būsena, tad natūralu būtų jam įtaką daryti metodais, veikiančiais pasąmonę. Tačiau dažniausiai problema yra ne pati nemiga, o jos pasekmės.


Kaip konkrečiai jums, Sigita, trukdo nemiga? Juk yra žmonių, kuriems užtenka 3 val. miego per parą, o kiti ir po 10 val. miego vaikščios visą dieną lyg apduję. Žinoma, tai kraštutiniai atvejai.

Gal vis dėlto reikėtų dirbti ne su nemiga, o su dalykais, trukdančiais miegoti. Ne taip retai, psichoterapijos metu susitvarkius su nerimu, baimėmis, nuoskaudomis, pykčiu ir kitomis stresinėmis būsenomis, miegas normalizuojasi tarytum savaime.

Galimas dalykas, kad sveikam miegui visai nereikalingi psichoterapiniai metodai, tarp kurių yra ir jūsų minimas neuroprogramavimas. Kai miegui trukdo gryno oro miegamajame trūkumas, išsigulėjusi lova ar senas čiužinys, per aukšta ar per žema oro temperatūra patalpoje ar kt., užtenka pasirūpinti tinkamomis miegui sąlygomis. O jos paprastai yra nesunkiai sudaromos, tik žmogus dažnai nepagalvoja, pavyzdžiui, kaip svarbu vakarais išvėdinti kambarį.

Nemigos priežastimi gali būti ir disbalansas tarp protinio ir fizinio darbo. Paprastai verkiant trūksta krūvio raumenims. Psichoterapija šiuo atveju gali tik padėti žmogui suprasti, kad jo gyvenime trūksta fizinio judėjimo, tačiau tik pats žmogus galės ir turės pertvarkyti savo dienos režimą.

Pasikeisti žmogui paprastai yra nelengva, tad suvokimas, kad nepavyks suprogramuoti psichikoje mygtuko, kurį paspaudus įjungtum ar išjungtum miego režimą, sukelia pasipriešinimą. Mano praktikoje yra pasitaikęs atvejis, kai klientė, su kuria dirbau dėl sveikatos susigrąžinimo, suprato, jog tikslui pasiekti būtina keisti gyvenimo būdą, ir netgi įvardino, ką konkrečiai turėtų padaryti. Tačiau moteris nebuvo pasirengusi nieko keisti, tad vietoj norimo rezultato gavo papildomą stresą, jog turimu gyvenimo būdu toliau kenkia savo sveikatai.

Natūraliam ir normaliam miegui trukdyti gali ir nepasitenkinimo (įskaitant seksualinį) būsenos, depresijos, beviltiškumo, gyvenimo beprasmiškumo nuotaikos (ypač užsitęsusios), priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, vaistų (įskaitant ir migdomuosius).

Senyvame amžiuje gali įvykti smegenų pokyčiai, kurie sukelia miego jausmo pakitimą, kai žmonės miega, tačiau jiems atrodo, kad nemiega. Kai kuriais iš čia paminėtų atvejų psichoterapija būtų naudinga.

Tiesiog būtina paminėti ir dar vieną nemigos priežastį – miego ritmo sutrikimą, kuris gali būti įgimtas arba įgytas dienos režimo nepaisymu. Sutrikus miego ritmui miego ir būdravimo būsenos gyvena sunkiai suvokiama tvarka (tiksliau – netvarka), ir nesuprasi, nuo ko šis ritmas priklauso. Jei šis sutrikimas yra įgimtas, psichoterapija gali padėti priimti save ir savo nenuspėjamą miego režimą bei atrasti būdų, kaip prie to geriau prisitaikyti. Jei miego ritmo sutrikimas yra įgytas, galima bandyti jį gražinti į pageidaujamas vėžes. Psichoterapeutas padėtų greičiau pasiekti norimą rezultatą parinkdamas tinkamas psichotechnikas.

Sigita, gal tai ne jūsų atvejis, tačiau ne taip retai pasitaiko paradoksali būsena, kurią psichologas V. Levi pavadino miego neuroze. Tai tokia būsena, kai miegas žmogui tampa vos ne didžiausia vertybe, ir atitinkamai nemiga – priešu numeris vienas.

Šiuo atveju žmogus tvirtai žino, kad miegoti REIKIA, ir labai bijo nemigos. Bijo dar net neatsigulęs. Bijo netgi sąmoningai nesuvokdamas, kad bijo. Ir deda tiek daug pastangų užmigti, kad jos net mirusį prikeltų. Aišku, kad tokiomis sąlygomis užmigti neįmanoma. Galima numanyti, kad šiuo atveju padėtų susidraugavimas su savo nemiga.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu jau minėto psichologo V. Levi rekomendaciją iš knygos „Sveikatos klaidos“ („Ошибки здоровья“).

-Ar teisingai suprantu, kad pirmiau jūs nerimaujate dėl to, kad nemiegate, o paskui nemiegate dėl to, kad nerimaujate?
- Taip... taip... Uždaras ratas.
- Siūlau patikrintą išeitį.
- Kokią?
- Atsisakyti tikslo: miegoti. Tiesiog nenorėkite miegoti.
- Kaip tai? Aš juk noriu miego!.. Aš svajoju miegoti!.. Miego norma  – 7-8 valandos. Nemiga iškankina… Kaip dirbti neišsimiegojus?!
- Jūs mąstote teisingai, tačiau miegas mąsto priešingai. Atsisakykite savo svajonės miegoti. Atsisakykite tikslo miegoti. Ramiai, kaip normą priimkite faktą, jog negalite užmigti. Išnaudokite nemigos laiką sveikatos labui. Mokykitės gilaus atsipalaidavimo. Priimkite atsipalaidavimą kaip pakankamą poilsiui būseną, į kurią panirkite ja pasitikėdamas. Ir tada nekviestai nelauktai...

Dar pridursiu, kad užmigimas valios pastangomis ar neuroprogramavimo psichotechnikomis nėra reguliuojamas - kaip ir kitos svarbios organizmo funkcijos, kaip širdies plakimas, maistą virškinančių fermentų išsiskyrimas ir kt. Ir jei nėra vidinio polinkio užmigti, tai jokia jėga neprivers žmogaus užmigti, nebent tik grubi chemija.

O vidinę būseną galima individualiai savo namuose nuraminti giliu atsipalaidavimu, meditacija, saviįtaiga, kurie padeda atsijungti nuo išorinio pasaulio, minčių, išgyvenimų. Tokiu būdu organizmas panyra į vidinę ramybę, nuo kurios iki miego tik vienas žingsnis:

Laisvai... laisvai... laisvai... patogiai...
Laisvai jaučiuosi ir save paleidžiu...
Ramiai, laisvai... patogiai...
Atsipalaiduoja viskas... Atsileidžia...
Pasileidžia...
Atsipalaiduoja... atsileidžia...
Ramiai ir visiškai laisvai... patogiai...
Atsipalaiduoja viskas.
Laisvai... laisvai... maloniai...
Ir darosi taip paprasta, taip gera...
Taip gera...
Pasklinda šiluma... ramybė... ir lengvumas...
Toks minkštas... malonus...
Ramybė... šiluma... lengvumas...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą