 |
| Arūno Maniušio nuotr. |
Tikriausiai girdėjote
posakį, kad kalnas pas Muhamedą neina.
Tai Muhamedas turi nueiti pas kalną.
Tačiau gyvenime visko
nutinka. Pasidalinsiu atveju iš savo konsultacinės praktikos.
Klientė – simpatiška 38 metų moteris buvo nepatenkinta savo darbu. Ne tiek darbu, kiek sąlygomis,
pagal kurias ji buvo paprasčiausiai išnaudojama. Iš pradžių, gyvenant svetimoje šalyje, ją ši
situacija tenkino. Kaip vėliau išsiaiškinome, ilgos darbo valandos neleisdavo
jai svaigintis alkoholiu, nuo kurio ji jau turėjo priklausomybę.
Psichoterapinis darbas
padėjo klientei sėkmingai įveikti priklausomybę nuo alkoholio, labiau
pasitikėti savimi. Nepasitenkinimas vergiška padėtimi darbe vis stiprėjo. Klientei kilo noras mokytis, kurti santykius su
priešingos lyties atstovais, todėl jai pasidarė reikalingas kur kas ilgesnis laisvas
laikas.
Tačiau pakeisti darbą
nebuvo taip paprasta, nes klientė paniškai bijojo pasikeitimų. Nelengva vaikystė, sunki gyvenimiška patirtis
tik įtvirtino šią baimę. Protu ji viską
puikiausiai suvokė, tačiau vien mintis, kad kažką reikės keisti ją varė į
neviltį.
Jos ranka nekilo rašyti
CV. Su baime ji atsidarydavo darbo
skelbimų portalus, kuriuose labiau ieškojo ne galimybių naujam darbui, bet
pasiteisinimo, kodėl pasilikti vergiškose sąlygose. Ir būtent tai jai puikiai
sekėsi.
Su kliente pradėjome
dirbti pagal S.Kovaliovo modulį darbo tema. Ilgainiui noras pakeisti darbą
stiprėjo, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, ryžto. Natūralu, kad mes atlikome atsisveikinimo su
senu darbiniu gyvenimo etapu psichotechniką, peržiūrėjome ir įveikėme kliūtis,
judant į naują gyvenimo etapą. Atrodė padarėm viską, klientė net ryžosi darbo
pokalbiui, tačiau kai jau reikėjo eiti pas potencialius darbdavius, moteris vėl
supanikavo.
Siekdama nuimti pokalbio
dėl darbo reikšmingumą, pasiūliau jai laikytis taktikos, kad pokalbio metu ji
ne sieks būti priimta, bet rinks darbdavių ar savo sakomus „Ne.“ Sutarėm, kad ji turi surinkti mažiausiai 10
atsisakymų priimti ją į naują darbą. Net
išvardinom tokios patirties privalumus: įgyti drąsos dalyvaujant pokalbiuose
dėl darbo, sumažinti tokių pokalbių reikšmingumą ir jaustis kur kas
ramiau.
Praėjus porai dienų po
paskutinės konsultacijos, klientė parašė man, kad naujas darbdavys atėjo pas ją
į seną darbą ir ėmė įkalbinėti pereiti dirbti pas jį. Pasirodo, prieš kokius keturis mėnesius
moteris dalyvavo kelionėje po kalnus, o jų grupėje buvo bižuterijos parduotuvės
savininkas. Jie bendravo, ir klientė
prasitarė, kad norėtų pakeisti darbą. Tačiau tuo metu tai buvo daugiau žodžiai,
nei realus ketinimas kažką keisti.
Kai moteris pribrendo
realiems pokyčiams, pasaulis ėmė pateikinėti jai variantus. Baimių kabliukai vis dar neleido jai ryžtis
nueiti pokalbiui dėl darbo, nors jau buvo išsiuntinėjusi savo CV į kelias
vietas.
Galima sakyti: „sutapimas“
(o mes žinome, kad atsitiktinumų šiaip sau nebūna), kad kaip tik šiuo metu
parduotuvės savininkui prireikė darbuotojo ir jis ne tik prisiminė, bet ir
surado ją, pateikdamas pasiūlymą, kuris buvo klientės žodžiais – „svajonių
darbas“.
Siūlomos sąlygos
puikiausiai atitiko moters norus: sudaroma oficiali darbo sutartis, atlyginimas
svariai didesnis, darbo laikas trumpesnis, suteikiama galimybė turėti du jai
taip reikalingus mokymuisi laisvus savaitgalius per mėnesį, 6 min. pėsčiomis
atstumu nuo namų.
Tokiu būdu kalnas atėjo
pas pas Muhamedą, kur kalnas – darbdavys, o Muhamedas – klientė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą