Patografija bando paaiškinti, kad genialumas yra susijęs su ligomis

Šiandien internete sužinojau, kad yra tokia sritis (mokslu nedrįsčiau pavadinti) kaip patografija.  Patografija – tai biografijos rūšis, aprašant įžymių žmonių gyvenimus labai savotišku požiūriu – bandant paaiškinti jų genialumo priklausomybę nuo sirgtų ligų.

Nenuostabu, kad daugelis genijų gerokai išsiskyrė iš paprastų žemės gyventojų ne tie tik savo darbais, protu, bet ir gyvenimo būdu, savo charakterio keistenybėmis, įpročiais ir kt. 

Nenuostabu, kad ne kartą buvo bandoma paaiškinti genijaus atsiradimo vienoje ir kitoje asmenybėje sąlygas.  Biografai lyg duknas išpurtė visas įmanomas žymių žmonių gyvenimo dulkeles, išvaikščiojo jų gyvenimo vingiais, dėliojo jų gyvenimo mozaikas.  Natūralu, kad pritrūkus kokių tai segmentų, jie tiesiog būdavo sukuriami.  Galiu įsivaizduoti, kad nereta biografija priverstų šypsotis ar net rimtai supykdytų tuos, apie kurių gyvenimą buvo pasakojama.

Bet grįžkime prie patografijos, kuri kišo nosį į medicininius dokumentus ir aiškinosi, o kokiomis ligomis sirgo žymūs žmonės. Čia pateiksiu  rusų genetiko V. Efroimsono pastebėjimus.

Pasirodo, kad viena iš populiariausių ligų, kankinusių genijus buvo (yra?) podagra. Aiškinama, kad padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujuje skatina proto aktyvumą. Tokiu būdu podagrai žmonija turėtų būti dėkinga už Aleksandrą Makedonietį, Petrą I, Šarlį de Golį, Č. Darviną, Galilėjų, Niutoną, B. Frankliną, R. Boilį, A. Puškiną.  Sąrašas įspūdingas.

Kitas negalavimas, anot patografų,  įtakojantis žmogaus genialumą – Marfano sindromas, kuriam būdingi jungiamojo audinio pažeidimai. Šis sindromas pasireiškia specifine ligonių išvaizda - aukštas ūgis, lieknas sudėjimas, neproporcingai ilgos rankos ir kojos lyginant su liemeniu, ilgi ir ploni pirštai.  Šia liga sirgo žymieji A. Linkolnas, N. Pagninis, K. Čukovskis. Marfino sindromas yra reta liga, tačiau, kaip pastebėta, kas trečias ligonis turi genialumo požymių.

Moriso sindromas būdingas tik moterims. Jis pasireiškia aukštu ūgiu, lieknumu, fizine jėga, kurie lydimi  moters nevaisingumu, nors seksualinis potraukis išlieka. Ši anomalija yra labai reta (1:65000 moterų).  Nežiūrint to, kad moterys negali gimdyti vaikų, jos išlieka emociškai stabilios, fiziškai labai stiprios, aktyvios, energingos. O protinės jų galios tiesiog stebėtinos.  Manoma, kad tokia buvo Žana d‘Ark, Žordž Sand, Jelena Blavatskaja.

Neretai žymūs žmonės sirgo ir maniakine- dеpresine psichoze, kuri veikdavo kaip stiprus protinės veiklos stimuliatorius ir pasireikšdavo aukšto darbingumo protrūkiais, kuriuos pakeisdavo apatijos, beprasmybės, nieko neveikimo laikotarpiai. Tai aukštasis pilotažas, tai niurksojimas pelkėje... Šia liga sirgo Baironas, Hemingvėjus,  ji pasireiškė Freudui, Van Gogui, Čerčiliui, Martinui Liuteriui.

Man asmeniškai toks knaisiojimas kito žmogaus bėdose netgi mokslo vardan atrodo neestetiškai.  Gal vis tik geriau gėrėtis rezultatais.