Kaip priimti sau tinkamą sprendimą, kai žemė slysta iš po kojų

Laukiuosi dar tik kokios 6 savaitės. Tai pirmas vaikelis (nuo mylimo vyro). Nežinau, ką daryti – šeštadienį buvome draugės gimtadienyje, visiems pasakėm, kad laukiuosi...  Kadangi pavargau, pati pirmoji nuėjau miegoti. Naktį jau visi prigėrė, laksto kas kur, tik negirdžiu savo draugo. Galvoju, nulipsiu ir pažiūrėsiu, ką beveikia. Ogi nueinu, iš dušo išeina mano mokyklos draugė, ir žiūriu, stovi mano draugas... Abu teigė, kad nieko nebuvo, kad tik kalbėjosi. 

Abiem netikiu. Žinau, kad mano draugas draugavo su kita, buvo neištikimas porą kartų. Tai pasitikėjimo nėra. Bet jis sako, kad mane myli, kad su manimi jis pasikeitė... Man sunku jam atleist. Jis prisiekinėja, kad nieko nedarė ir nedarys, kad aš jo žmogus ir pan. 

Ką man daryti? Jau nebežinau, ar noriu to vaiko, jau nieko nebenoriu... 

Gabija (vardas pakeistas) 

Labas, Gabija, užjaučiu dėl to, kas įvyko ir ką tau teko išgyventi.  Po tavo laiško parašymo praėjo jau keletas savaičių.  Nežinau, kokį sprendimą priėmei. Aišku, kad situacija pasikeitė, tačiau, manau, kad apie tai kalbėti vis tiek reikia, nes niekas nėra apsaugotas nuo išdavysčių ar kitų, išmušančių iš pusiausvyros įvykių.

Būtų galima piktintis, kokie kiaulės yra draugai, alkoholio svaiguly supuolę vienas kitam į glėbį... Galima kalbėti apie išdavystę ir jos pasekmes mamytei ir ateinančiam vaikučiui... Arba apie tai, kad besilaukiančios moters jautrumas yra net ne už du, o už visus dešimt ir t.t. 

Nespėliosiu, kas vyko tarp tavo draugo ir mokyklos draugės.  Šioje situacijoje aišku tai, kad lyg didžiulis kalnas tave užgriuvo daugybė skaudžių jausmų: geliantis nusivylimas, deginantis pyktis, gili neviltis, aštrus apmaudas... 

Natūralu, kad gniuždomas sunkių išgyvenimų žmogus pasimeta ir nebežino, ką daryti. Įsivaizduoju, kad galėjo atrodyti, jog ankstesnis gyvenimas užsibraukė, o ateitis dabar priklausė nuo tavo pasirinkimo. Tačiau kaip padaryti tinkamą sprendimą kančioje?

Išeitis yra. Vienas iš efektyvių būdų, įgalinančių susigrąžinti galimybę ramiai įvertinti tai, kas nutiko, ir priimti sau naudingiausią sprendimą, yra atsitolinimas nuo  situacijos.  Būtent tai, kad kentėdamas žmogus susitapatina su įvykiu, neleidžia jam logiškai mąstyti. Pažiūrėkim, kaip būtum galėjusi greičiau nusiraminti laiške aprašytoje situacijoje.

Pabandyk pažiūrėti į save iš šono.  Pamatyk, kokia esi įniršusi, pasimetusi, išsekusi.   

O kaip jautiesi, būdama ta, kuri stovi šalia?  Tu vis dar verdi? Tau be galo pikta?  Gerai.   

Dabar laikas dar daugiau atsitolinti.  Įsivaizduok, kad atsiranda dar viena tavęs kopija, kuri pakyla virš namo. Pasižiūrėk į situaciją nuo stogo.  Kaip dabar viskas atrodo?  Žiūri ramiau?  Tikriausiai jau pastebi ne tik savo sumišimą, bet ir girdi, ką tau sako draugas, supranti, kad nori juo tikėti, gali įvertinti jo žodžių nuoširdumą bei savo jausmus jam.

Ir tai dar ne viskas.  Tegu dar viena tavo kopija pakyla virš debesų.  Čia dangaus platybės, debesų rūmai, vėjų lenktynės.  O ten apačioje – žmonės-skruzdėliukai... Dabar jau gali suprasti, kokios būna aborto pasekmės.  Pamatai, į kokius gyvenimo epizodus žiūrėjai per rožinius akinius. Įvertini galimas išeitis ir kaip tai paveiks tavo ir net tavo būsimo vaikučio gyvenimą.  

 Jei to dar negana, gali „nuskristi“ į mėnulį, atsisėsti ant kraterio briaunos ir žiūrėti, kaip tolimoje žydroje planetoje Žemėje su tavimi vyksta kažkoks nesusipratimas.  

Ir jeigu čia jautiesi pakankamai rami, tai sukurk iš savo ramybės didžiulį rutulį. Tarkim jis bus žydras, lengvas, vėsus. Perduok jį sau, sėdinčiai ant debesų.  Ir vėl pažiūrėk į žemiškus įvykius.  Pastebėsi, kad kažkas pasikeitė. Nenustebsiu, jei pasakysi, kad ėmė ryškėti sprendimas. Tada ramybės kamuolį siųsk sau, kuri stovi ant stogo, paskui - tai, kuri žiūri iš šono ir galiausiai - į tikrą save.  Pajusk, kaip ramybės gaiva pasklinda po visą tavo kūną.  Gali būti, kad atsakymas, kaip tau geriausia pasielgti, jau yra tavyje.

Jei bus kada sunku, prisimink, kad visada gali į situaciją pažvelgti iš šono, kad gali atsitolinti tiek, kiek reikia, net jei sprendimą tektų parsigabenti iš mėnulio ar net žvaigždžių.  

Kaip nebūtų gaila, gyvenimas ne taip retai mus brandina skaudžiais patyrimais.  Mokykis stebėti ir matyti, klausyti ir girdėti, kad suprastum, kas yra kas. Kad būtum realistė ir išlaikytum savyje stiprybę ir nelengvais gyvenimo momentais.