Kaip atpažinti melą, skleidžiamą per masines informacijos priemones

Vladimiras Levi

Mano gyvenime buvo laikotarpis, kai žavėjausi psichologu, rašytoju, poetu Vladimiru Levi.  Jo knygas ne visada buvo galima nusipirkti Lietuvoje, todėl prašydavau pažįstamų parvežti jas iš Rusijos. Kiek žinau, lietuvių kalba yra išėjusi jo knyga "Menas būti savimi".

Tuo metu išdrįsau rašytojui nusiųsti klausimą ir, (mano džiaugsme!) rašytojas į  jį atsakė knygoje "Kreipianti proto jėga" ("Направляющая сила ума"). 

Vartydama šią knygutę stabtelėjau ties savo klausimu ir V. Levi atsakymu.  Manau, kad jis aktualus ir šiandien.  Pateiksiu juos lietuvių kalba (vertimas mano).



Ar yra būdų, kurių pagalba būtų galima atskirti (asmeniškai ar per viešuosius informacijos kanalus) kišamą melą ir netapti manipuliacijos auka ar minios (grupės) dalimi, kuria manipuliuojama kieno tai interesų naudai.

Susidaro įspūdis, kad mūsų laikais beveik visą gaunamą informaciją reikia statyti po dideliu klaustuku ir įdėmiai dairytis, o kam šitai yra naudinga.

Suprantu, kad mano klausimas skamba kaip vaiko verkimas: "Noriu žmonėmis tikėti!"  Ir vis tik...


V.Levi atsakė: Atsakysiu Janušo Korčako,  mano mėgstamo autoriaus, citata iš knygos "Vaiko teisė į pagarbą":
"Dėmesio: šiuolaikinį gyvenimą formuoja žiaurus plėšrūnas, homo rapax: tai jis diktuoja, kokiais metodais veikti. Melas - jo nusileidimai silpniesiems, falšas - pagarba senoliui, moterų lygiateisiškumas ir meilė vaikams. Po baltą pasaulį klajoja benamė Pelenė - jausmas..."

Šie žodžiai buvo parašyti praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, bet ir šiandien jie ne mažiau teisingi.  Gal tik "grubus plėšrūnas" tapo labiau rafinuotas ir veikia šiek tiek subtiliau.

Taip, beveik visai gaunamai informacijai (o ateinančiai informaciją per masines informacijos priemones netgi  be "beveik"), reikia rašyti didelį klaustuką, įsižiūrėti įdėmiai, neskubant stengtis atspėti: kam tai naudinga? Ką ir kaip tuo nori paveikti, ką nori įteigti, o ką siekia paslėpti?..

Toks turi būti suaugusio žmogaus protinis darbas, ir čia nieko nepadarysi. Teks priprasti. Nežinau kitų melo detektorių be tų, kurie yra mūsų sielose ir kurių tikslumą kalibruoja mūsų patirtis.  Dažnai karti ir skaudi patirtis. Aš ir pats, jau rodėsi, esu pakankamai patyręs,  ir - vis tiek: "ak, nesunku mane apgauti, aš apsigauti greitas pats!"