Nepaisyti autoritetų ir pasitikėti savimi kaip Maiklas Kraitonas!

Maiklas Kraitonas

Maiklo Kraitono (1942-2008) vardą prisimenu, kai vienaip ar kitaip pasireiškia manyje nepasitikėjimas savo jėgomis.  Kai lyg tirštas rūkas užslenka momentai, kai atrodo, jog nieko nesugebu, viskas beprasmiška. 

Tada prisimenu Maiklą Kraitoną ir beprotišką jo poelgį, kai besimokydamas Harvardo universitete literatūros, bei pykdamas ant dėstytojų, kurie žemai vertino jo parašytus kūrinius, pateikė jiems Orvelo ese kaip savo darbą. 

Kadangi tai buvo vienas iš ankstyvųjų Orvelo kūrinių, dėstytojai buvo tikri, kad esė parašė Kraitonas, ir vėl į šipulius sudirbo studento kūrinį.

Kraitonas nepuolė aiškinti, kaip suklydo dėstytojai, bet savyje padarė išvadą, kad reikia klausyti ne dėstytojų, o savęs.  Ir tai buvo kertinis jo vėliau ateisiančios šlovės akmuo.

Maiklas Kraitonas 1994 metais pasiekė įdomų rekordą – jis tapo pirmu net trijose srityse:

*televizijoje kaip geriausias serialo (“Greitoji pagalba”) scenaristas;
*knygų leidyboje kaip geriausias romano autorius;
*kine – vėl kaip geriausio scenarijaus autorius.

Ir tai tik vienerių metų pasiekimai.

Kaip rašytojas M. Kraitonas plunksną bandė įvairiuose žanruose.  Kai trūko mokymuisi pinigų, jis rašė detektyvus (netgi laimėjo premiją „Edgar“). Vėliau persimetė į fantastiką.

Silpnumo akimirką Kraitonas suabejojo, ar galės prasimaitinti iš literatūros, todėl įstojo į mediciną ir gavo daktaro laipsnį. Tačiau jo aistra rašyti neleido Maiklui ilgai užsibūti kitoje srityje. Romanas „Andromedos štamas“ tapo bestseleriu ir tada Kraitonas jau tapo profesionaliu rašytoju. Beje, šią knygą perskaitinėjau net kelis kartus savo jaunystėje.

Kai kokiam žmogui taip beprotiškai sekasi, norisi pažiūrėti ir atrasti tuos stebuklingus momentus, atvedusius jį ne tik į literatūros Olimpą, bet ir į finansinę gerovę.

Maiklas Kraitonas turėjo savo rašymo būdą, kurį vadino „ Atsižadėjimo ritualu“. Pradėdamas naują knygą, jis užsidarydavo ir dirbdavo visą darbo dieną. Artėjant romanui į pabaigą, rašytojas kasdien prailgindavo savo darbo dieną viena valanda. Knygos rašymo finišo tiesiojoje jis guldavo 22 val., o 2 val. nakties jau vėl kildavo ir sėsdavo už darbo stalo.

Jo darbštumas buvo neapsakomas.  Savo darbą M. Kraitonas lygino su maratono bėgimu.

Ir dar Kraitonas teigė, kad gydytojo praktika jam suteikė keletą svarbių įgūdžių, tarp kurių buvo sugebėjimas dirbti su pasišventimu, net jei tai tenka daryti miego sąskaita, ir dirbti gerai, net jei tenka stovėti ant kojų visą dieną.

Pasaulinę šlovę Maiklas Kraitonas pelnė, kai pagal jo scenarijų 1993 metais buvo pastatytas kino filmas „Jūros periodo parkas“.  Jo knygos yra išverstos į 36 kalbas, o knygų tiražai viršija 100 milijonų egzempliorių.

Ir visa tai prasidėjo, kaip prisimenate, nuo to, kad būdamas studentu Maiklas Kraitonas nusprendė nebeklausyti autoritetų (dėstytojų) ir tiesiog daryti tai, ką nori ir taip, kaip jam atrodo geriausia.

Aš nesilyginu su Maiklu Kraitonu kaip rašytoju, nes mano kelias visai kitoks.  Aš modeliuoju jo sugebėjimą nekreipti dėmesio į kitų kritiką, pasitikėjimą savimi ir atkaklumą darbuose, kuriems jis pašvenčia save.