Slovėnijos modelis Airis Mulei, kurios iQ 156 |
Tikriausiai visi girdėjome apie IQ testą.
IQ trumpinys sudarytas iš pirmųjų raidžių termino „Intelligence Quotient”. Terminą 1911 metais pasiūlė Šternas, ir
kaip matome, jis puikiai prigijo.
Šis testas taikomas žmogaus intelekto lygiui nustatyti. Laikui bėgant pats
testas keitėsi. 1916 matais amerikiečių
psichologas L.Termenas sukūrė naują formulę IQ lygiui nustatyti ir įvedė
vidutinį intelekto lygį, kurį pažymėjo “100”. Jei sprendžiantis testą surinkdavo daugiau nei
100 balų, būdavo manoma, kad jo intelektas yra aukštesnis nei vidutinio
lygio. Ir priešingai – jei surinkdavo
mažiau nei 100 balų, žmogus buvo laikomas žemesnio nei vidutinis intelekto.
Tačiau viskas nėra taip paprasta, nes... aukštas intelekto lygis dar
nereiškia, kad žmogus daug gyvenime pasieks.
Tai patikrino tas pats L.Termenas, pravesdamas 50 metų trukmės eksperimentą. (Eksperimento pabaigos jis nebesulaukė). Psichologas atrinko 1500 vaikų, kurių
intelekto lygis buvo 140 ir daugiau.
Išeitų, kad buvo atrinkti patys gabiausi vaikai.
Tačiau suvedus rezultatus po 50 metų (1971 metais), paaiškėjo, kad nė vienas iš tų vaikų
netapo žymiu mokslininku ar menininku. Šio eksperimento rezultatai ryškiai
sumažino pasitikėjimą IQ testu. Netgi buvo pastebėta, kad jo rezultatai
priklauso nuo to, kokią programą žmogus mokosi mokykloje.
Beje, kaip žinome, geriausi mokyklos mokiniai toli gražu nebūna patys
sėkmingiausi gyvenime.
Paprastai manoma, kad vyrų IQ yra aukštesnis, nei moterų, tačiau
aukščiausią IQ balų skaičių iš kada nors praėjusių šį testą yra surinkusi
moteris. Jos rezultatas buvo beveik 200
balų. Deja, aukštas intelekto lygis
nepadėjo jai sėkmingai įsidarbinti ir porą metų Daniela Simidčeva gyveno iš
bedarbio pašalpos.
Todėl IQ testą galima laikyti tik proto treniruote, kuris nieko nepasakys,
kaip savo protinius sugebėjimus sugebėsi panaudoti gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą