Tikriausiai
kiekvienas iš mūsų patyrė būseną, kai galva pilna viliojančių planų, tačiau jie
taip ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis.
Šiandien papasakosiu apie būdą (psichoterapijoje vadinamą
psichotechnika) kaip padėti sau išjudėti iš mirties taško nuostabių sumanymų
įgyvendinimo link.
Pasakėčioje
apie tai, kaip vežimą traukė lydeka, gulbė ir vėžys, labai gerai parodyta užstrigimo situacija. Vežimas taip ir lieka stovėti, nors eikvojama daugybė energijos jam
išjudinti. Bėda tame, kad lydeka traukia jį į upelį, vėžys atbulas
sausuma, o gulbė stengiasi pakilti į dangų.
Tokioje
situacijoje atsiduriame, kai ko nors norisi, tačiau kartu apima ir neryžtingumas.
Pavyzdžiui, jauna mamytė svajoja gaminti gražius papuošalus ir juos
pardavinėdama papildyti šeimos biudžetą.
Arba norėtų parašyti visą eilę vaikiškų pasakų ir išleisti jų rinkinuką
knygute. Viena dalis skatina ją veikti,
kita ragina nekišti nosies į naujus nežinomus dalykus. Tokiu būdu dvi dalys tempia vežimą į
priešingas puses, ir , kaip nebūtų gaila, nieko nepasiekiama.
Pats laikas
pasikalbėti su tomis dalimis,
išsiaiškinti, ko jos siekia, suderinti veiksmus ir nukreipti juos tau naudinga
linkme. Jau girdžiu klausimą, o kaip tai
padaryti. Truputį kantrybės, nes kaip
tik ruošiuosi apie tai papasakoti.
Visų pirma pakalbink
stabdančiąją dalį. Įsivaizduok, kad tai,
kas neleidžia judėti į priekį, pasireiškia
tavo fizinio kūno viduje. Pajausk
priešinimosi dydį, formą. Pažiūrėk, kokia
šios dalies spalva, konsistencija.
Galbūt ji pasirodys kaip pilkas guminis kamuoliukas. O gal kaip sena nublukusi lėlė. Arba, kaip rudas molinis ąsotis. Pamatyti galima bet ką.
Dabar laikas
pakviesti tą dalį „išplaukti“ iš tavo kūno ir nusileisti ant bet kurios(geriau
nevedančiosios, t. y. dešiniarankei - ant
kairiosios) rankos delno. Įsivaizduok, ką ji atsakytų į klausimą, ko
siekia, neleisdama judėti link svajonės įgyvendinimo. Greičiausiai įvyktų toks pokalbis.
Stabdančioji
dalis: Aš rūpinuosi tavo saugumu, o nauji dalykai gali atnešti nenumatytų
pavojų, dėl kurių tau tektų kentėti.
Tu: O ko tu sieki, rūpindamasi mano saugumu?
Dalis: Jausdamasi saugi, tu būsi rami.
Tu: O ką man duoda ramybė?
Dalis: Ramybė tau suteikia pasitikėjimą savimi.
Tu: O ką dar reikšmingesnio gaunu sau, pasitikėdama savimi.
Dalis: Tu esi laiminga.
Tu: O ko tu sieki, rūpindamasi mano saugumu?
Dalis: Jausdamasi saugi, tu būsi rami.
Tu: O ką man duoda ramybė?
Dalis: Ramybė tau suteikia pasitikėjimą savimi.
Tu: O ką dar reikšmingesnio gaunu sau, pasitikėdama savimi.
Dalis: Tu esi laiminga.
Padėkok
stabdančiajai daliai už tai, kad ji rūpinasi, jog tu būtum laiminga. O dabar analogiškai pamatyk savyje kitą, skatinančią veikti dalį, pakviesk ją ant laisvos
rankos ir taip pat pakalbėk su ja apie tai, ko ji siekia, ragindama tave veikti
ir įgyvendinti naujus sumanymus.
Neabejoju, kad ir ši dalis nori , jog būtum laiminga.
Pasirodo,
kad tiek skatinančioji, tiek stabdančioji dalys siekia to paties, nors traukia
į priešingas puses. Pakviesk jas
susipažinti ir pasiūlyk suvienyti jėgas taip svarbaus tikslo įgyvendinimui. Pasuk delnus vieną į kitą ir lėtai artinkit
rankas, kol delnai susilies ir dalys susijungs.
Tada atverk delnus ir pažiūrėk,
kas gavosi. Galimas dalykas , kad
naujoji dalis bus nepanaši į tai, iš ko ji susiliejo. Ji gali tapti šviečiančiu kamuoliu,
brangakmeniu ar bet kokiu kitu daiktu.
Svarbu, kad rezultatas tau patiktų.
Belieka jį įsivesti į save, į tą vietą, kur norisi. Padarei? Ir
kaip? Be jokios abejonės, ryžtas siekti naujų tikslų žymiai padidėjo.
O pabaigai
pateiksiu vienos klientės atsiliepimą apie
tai, kaip jai sekėsi sujungti skatinančią ir stabdančią dalis:
Stabdančioji dalis –švelniai pilkas,
beveik besvoris besisukantis aplink savo ašį rutulys – laikiau jį dešinėje
rankoje. Vos pastebimas jo sukimasis tiesiog hipnotizavo. Skatinančioji dalis – taip pat kamuolys, tik
besisukantis daug greičiau. Jis kažkuo priminė ryškų vaikišką žaisliuką. Jam
besisukant švysčiojo geltona, oranžinė, raudona spalvos. Nuo jo sklido šiluma.
Abu rutuliai man buvo labai gražūs ir aš
nenorėjau jų sujungti, nes baiminausi, o
jeigu nieko gražaus neišeis. Technika
dariau gana ilgai, nes truputį nerimavau. Rezultatas iš pat pradžių man patiko –
didelis, geltonas, lengvas, šiltas ir švytintis kamuolys. Su malonumu įsileidau
jį į save saulės rezginio plote. Jaučiu, kad įgaunu „antrą kvėpavimą“, kyla noras veikti.
Juk šaunu,
tiesa? Kviečiu ir jus išbandyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą