Penki žingsneliai, kaip veiksmingai palaikyti kitą žmogų

Ne vieną kartą internete (ir ne tik internete) esu kartojusi, kaip veiksmingai galima palaikyti kitą žmogų.  Tereikia prisiminti penkis žingsnelius: tris tiesioginio palaikymo ir likusius du pasiteiravimo, kuo ir kaip galiu padėti. 

Iš savo patirties žinau, kad net mintinai mokant efektyvaus palaikymo formulę, realiame gyvenime ją ne visada lengva pritaikyti, nes reikiamu momentu, elgiesi taip kaip esi įpratęs, o ne kaip geriau.

Ne per seniausiai palaikymo formulę papasakojau vienai klientei.  Buvo nuostabu ir labai smagu išgirsti jos pasakojimą, kaip bendraudama su savo vaikais, ji pasinaudojo tuo būdu.  Jauna moteris prisipažino, jog norėdama neužmiršti šio būdo, užrašus prisikabino virtuvėj prie šaldytuvo.

O buvo taip.  Klientė nusprendė, kad jos vaikai jau pakankamai dideli ir gali miegoti savo lovytėse, o ne kartu su mama.  Paguldžiusi vaikučius į jų lovytes, moteris išgirdo vyresnėlio skundimąsi, jog jam baisu.  Nuėjusi į vaikų kambarį ir atsisėdusi ant lovos krašto, mamytė ėmė guosti:

-Aš suprantu, kad tau baisu, kai esi nepratęs ir guli vienas savo lovytėje tamsoje, nors ir žinai, kad visos durys yra užrakintos, ir tau tikrai yra saugu.  Natūralu yra bijoti, kai pirmą kartą tenka užmigti atskirai be mamos.  Ir aš tavo vietoje bijočiau užmigti viena. Ar galiu tau kaip nors padėti.

Berniukas atsakė, kad mama niekuo negali padėti, tačiau stipriai apsikabino jos kaklą ir taip kurį laiką išbuvo prisispaudęs. (O tai juk ir buvo jam reikalinga pagalba).

Tuo metu ir dukrytė ėmė zirzti, kad ir jai baisu.  Paguldžiusi sūnelį, mama atsisėdo ant mergytės lovos krašto:

- Žinau, kad ir tau nejauku, kai tenka vienai gulėti lovytėje, o esi įpratusi užmigti kartu, nors ir supranti, kad laikas jau pratintis miegoti atskirai.  Kiekvienas vaikas pradėdamas miegoti savo lovytėje iš pradžių jaučiasi nesaugiai.  Ir man tavo vietoje būtų baugu.  Ar galėčiau tau kaip nors padėti priprasti?

Dukrytė paprašė atnešti vandenuko.  Mama mielai atnešė puodelį su vandeniu.  Vaikai nurimo ir daugiau mamos nešaukė.

O savo skaitytojams priminsiu, kokie gi yra efektyvaus palaikymo žingsneliai:

1. Palaikymas - 1.

Suprantu (jaučiu, žinau, įsivaizduoju), kad tau baisu (neramu, esi įsitempęs, tau liūdna ir kt.), kai... (čia apibūdinam situaciją, kurią mums papasakojo žmogus arba mes patys apie tai žinome).

2. Palaikymas – 2.

Normalu (natūralu, kiekvienas, visi) taip jaustis, kai... (vėl apibūdiname situaciją).

3.Palaikymas – 3.

Ir aš tavo vietoje taip jausčiausi (galima pakartoti jausmus), kai... (nebus per daug, jei dar kartą apibūdinsime situaciją, nes tai klausančiam patvirtins, kad mes tikrai suprantame, kas su juo vyksta).

4. Klausimas.

Ar galėčiau tau kaip nors padėti? (čia svarbu klausyti ir girdėti, ką kitas pasakys, nes paprastai mums atrodo, kad mes žinome, ko kitam reikia.  Bet mes galime klysti.  Galbūt kitam tereikėjo, kad mes jį išklausytume ir suprastume).

5. Pasitikslinimas.

Jei žmogus paprašė konkrečios pagalbos, tai mes sprendžiame ar galime jam taip padėti ir ar norime (tai taip pat svarbu).  Jei priimame sprendimą, kad pagelbėsime, tai pasitiksliname, ar teisingai supratome, kad būtent tokios pagalbos jis nori.

Jei naudosite šiuos žingsnelius kitam žmogui palaikyti, jis tikrai pasijus geriau.  Nes tikrai svarbu žinoti, kad esi ne vienas, o yra žmogus, kuris tikrai jį supranta ir nesmerkia.

Siūlyčiau šiuos penkis žingsnelius atsispausdinti ir pasidėti matomoje vietoje.  Galima prikabinti ir ant šaldytuvo.

Teisinga bus paminėti, kad šį būdą radau S. Kovaliovo knygoje "Efektyvaus vadovavimo NLP".