Žmogaus gyvenimą valdo ne sąmoningumas, o pasąmonė

Arūno Maniušio nuotr.

Jau tradiciškai sekmadieniais arba ruošiuosi supervizijoms, arba dirbu su prof. S.Kovaliovo laidų subtitrais.  Vakar toliau įkėlinėjau lietuvišką tekstą į antrą  video seminaro „Gyvenimo instrukcija“ dalį.  Iki pabaigos dar toli, bet ji tikrai bus.

Šiandien jūsų dėmesiui pateikiu S. Kovaliovo mintis apie pasąmonę ir jos reikšmę žmogaus gyvenime.  Daugiau galite paklausyti pirmoje video įrašo dalyje čia.

Žmones valdo ne sąmonė, o pasąmonė.  Todėl siekiai realizuosis tik tada, kai jiems pritars pasąmonė arba pasąmonė bus įtikinta, kad tą tikslą būtina pasiekti.  

Pasąmonė yra žmogaus išgyvenimo ir gyvenimo įrankis. Ir tas įrankis rūpinasi visų pirma, kad išgyventumėte kaip fizinė būtybė, antra – kad save išreikštumėte pasaulyje, ir trečia - kad sužaistumėte tą kosminį žaidimą, vardan kurio čia atėjote.

Vadovaujantis Asadžoli žmogaus psichikos modeliu, egzistuoja žemutinė pasąmonė, vidurinė pasąmonė (joje pasireiškia sąmoningumas). Ir dar yra aukščiausia pasąmonė.

Žemutinė pasąmonė rūpinasi pakankamai paprastu dalyku - konkrečiu žmogaus išgyvenimu. Kad jūs, kaip biologinis organizmas, paprasčiausiai išgyventumėte. Ne visai biologinis, teisingiau sakyti, psichofiziologinis todėl, kad bendri psichiniai  procesai čia įeina į bendrą sudėtį. Čia nekalbame apie aukštą dvasingumą.

Dabar galima paaiškinti, kaip žmogus gadina gyvenimą teleprogramų žiūrėjimu.  Informacija, sklindanti iš televizoriaus yra paprastai nedžiuginanti, o gąsdinanti, nekalbant net apie siaubo filmus. Pagrindiniai siaubo filmai dabar vadinami žiniomis. Jų geriau nežiūrėti.

O juk žemutinė pasąmonė yra labai patikli. Ji neturi priėmimo filtro, ji paprasčiausiai žino - siaubas, koks baisus pasaulis. Ir ji atriboja žmogų metaliniu narvu, kad tik jam nieko neatsitiktų.

Bet koks išorinis poveikis per tą metalinį narvą dažnai nepraeina todėl, kad jūs nepaaiškinote: „Mano mieloji pasąmone, viskas bus gerai, išlįsime iš savo pelkės ir bus „palmės, merginos, smėlis“.“

Tačiau čia klausimas, ar jūsų pasąmonė nori palmių, merginų ir smėlio.  Gal jai kur kas mielesnė jos pelkė. Galbūt, palmių ir smėlio ji nemėgsta, o merginų paprasčiausiai bijo?

Beje, žemutinės pasąmonės požiūriu kaip organizmas jūs tampate jai nebeįdomus, kai moterims ateina klimakterinis periodas, o vyrams, taip vadinama, androgeninė pauzė. Vyrai, žinoma dar gali, bet jie jau nebenori pratęsti giminės. Biologiniu požiūriu žemutinei pasąmonei svarbiausia yra pratęsti giminę. Ir jei jūs nebenaudingi, tada jus nurašo. 

Antroji instancija, su kuria reikia derinti savo norus - vidurinė pasąmonė. Ji yra atsakinga už socialinį gyvenimą, už jūsų vaidmenis su kitais. Ne dėl kitų, ne dėl struktūrų, ne dėl institutų, ne dėl jūsų savirealizacijos...

Jei turi socialinį vaidmenį, tau padeda vidurinė pasąmonė.  Todėl tie, kurie po pensijos įgyja socialinį vaidmenį (pavyzdžiui, močiutės prižiūri anūkus), gyvena ilgiau.

Ir trečia, su kuo reikia derintis - su aukščiausia pasąmone, kuri pagal savo pradinę prigimtį yra dvasinga. Tiesa, ji puikiai žino, kad viešpats Dievas kiekvieną žmogų apdovanojo dviem nuostabiomis teisėmis: pasirinkimo teise ir laisva valia.

Tai gali būti ir teisė pasirinkti idiotišką gyvenimą ir jį visiškai susigadinti,  neįgyvendinant savo paskirties. Kaip žinomame anekdote. Yra vieta, kurioje tavęs visada laukia, kurioje visada pamyluos, visada tave sutiks tokiu, koks tu esi, ir ta vieta vadinasi pragaras!