Apie savalaikio tinkamo seksualinio auklėjimo reikšmę

Arūno Maniušio nuotr.

Dirbant su klientais neretai tenka padėti jiems išspręsti įvairias problemas, susijusias su netinkamu seksualiniu auklėjimu (ar neauklėjimu) ir trauminėmis patirtimis. 

Beje, kaip manote, kada pradedamas seksualinis žmogaus auklėjimas? Gal žinote, o gal ir ne, - dar iki gimimo. 

Kaip žmogus priims savo lytį, didele dalimi priklauso nuo to, ar tėvai priima vaiko lytį tokią, kokią jam suteikė gamta.  Jei tėvai ar bent vienas iš tėvų laukia vaikučio ne tos lyties, tai dar negimęs žmogutis jaučia, kad jis kažkuo neatitinka tėvų lūkesčių.  Tada ir turime mergaites, kurios elgiasi kaip berniukai (ir dar tuo giriasi: “Vaikystėje aš žaidžiau tik su berniukais, karsčiausi po medžius, žaisdavau karą ar net mušdavausi.”), o berniukus švelnius ir nedrąsius kaip mergaites.

Neretai berniukiškomis būna vyresniosios dukros ir jaunėliai sūnūs, turintys vyresnius brolius.  Taip atsitinka tada, kai tėvai laukė pirmo sūnaus, bet gimė mergaitė, ar po pirmųjų berniukų tikėjosi jaunėlės dukrytės.

Vaikai domisi savo kūnu, įskaitant ir lytinius organus, todėl svarbu, kad tėvai tinkamai paaiškintų, kuo skiriai berniukai nuo mergaičių, o vyrai nuo moterų.  Vaikams papasakoti reikia taip, kad jie suprastų, galima pasiūlyti jiems patiems išvardinti skirtumus.  Svarbu, kad tėvai pasakodami apie lyčių skirtumus patys jaustųsi ramiai ir pasitikinčiai.  Vaikai domisi daugybe dalykų, bet jei tėvai kažkuria tema kalbės susinepatoginę, gėdysis, jų sūneliai ir dukrelės tai pajus ir ta tema jiems taps išskirtine.

Iš konsultacinės praktikos.  Vienas klientas prisiminė, kad dar būdamas darželyje susitarė su mergaite, kad jie vienas kitam parodys, ką turi kelnytėse.  Berniukas parodė, o mergaitė nusijuokusi pabėgo.  Nuo tada klientas turėjo įsitikinimą, kad visos moterys yra apgavikės.  Natūralu, kad jo gyvenime kaip tik ir pasitaikydavo tokios moterys.  Konsultacijos metu tą įsitikinimą nesunkiai pakeitėm, ir kliento santykiai su mylima moterimi pagerėjo tiek, kad jis ryžosi santuokai.

Pirmieji “seksualiniai” potyriai galimi dar gerokai iki fizinio subrendimo.  Keturių metukų berniukui keleriais metais vyresnė ir jau “apsišvietusi” mergaitė aiškino, kas yra seksas ir pasiūlė jam tai išbandyti.  Savaime suprantama, kad jiems nieko neišėjo, tačiau….  Tačiau mergaitė teigė, kad jam tai bus malonu, o jis jokio malonumo nepajuto. Vaikai yra dideli apibendrintojai, ir berniukas nusprendė, kad su juo yra kažkas ne taip, nes jis nepajuto to, ką turėjo pajusti.  Užaugęs vyras turėjo problemų seksualinių santykių metu. 

Beje, su analogiškomis problemomis susiduria ir moterys, kurios vaikystėje atsidūrė situacijose, kai vyresni berniukai lietė jų lytinius organus, sakydami, kad jos patirs malonumą. Paprastai mergaitės patiria baimę, ypač jei dar buvo prigrasintos apie tai niekam nekalbėti.

Daug mitų sklando apie masturbaciją.  Tinkamų žinių neturėjimas priveda vyrus prie impotencijos.  Ši problema yra ypač aktuali šeimose, kur berniukus augina vienos mamos. Tačiau ir esant tėvui, jei jis nepasakojo berniukui, kas ir kaip, trūkstamas žinias jis dažniausiai sužino iš gatvės, iš draugų, o informacija dažnai būna pateikiama iškreipta, kur dalis tiesos perpinama su  įvairiausiais mitais, pavyzdžiui tokiu, kad masturbacija išeikvoja vyrišką potenciją ir mylėtis su moterimi jis nebegalės.

Dar norėčiau paminėti pirmųjų lytinių santykių problemą.  Neretai jie atsitinka netinkamose vietose netinkamu laiku, be meilės, iš įsivaizduojamo reikalo, nes jau visi jau TAI darė, o aš vienas (ar viena) – ne.  Skaudi emociškai ar fiziškai pirmoji patirtis turi neigiamą įtaką ir tolesniems seksualiniams santykiams. 

Čia išvardinau tik keletą charakteringų atvejų.  Psichoterapijos metu problemos yra išsprendžiamos.  Norėjau atkreipti dėmesį į tai, koks svarbus yra tinkamas vaikų seksualinis auklėjimas.  Tai turėtų daryti tėvai.  Atrodo, šiais laikais yra daug literatūros, informacijos internete, tačiau seksualinio auklėjimo problema išlieka aktuali.