Ar svetimas žmogus turėjo teisę šitaip pasielgti su mano vaiku?

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena,

Labai noriu pasiteirauti vienu man labai svarbiu klausimu: Buvo tokia situacija: Buvome nuvykę į svečius, kartu buvo ir dar vieni draugai atvykę su šeima. Mes turime 3 metų sūnų, o tie atvykę draugai turi 6 metų dukrą. Ir atsitiko taip, kad maniškis sūnus bežaisdamas ir norėdamas pamandravoti, įspyrė tam atvykusiam vyrui į koją. Tada jis pamanė turįs teisę jį paauklėti, ir visiems matant, numovė jam kelnytes ir pliaukštelėjo per užpakaliuką, lyg ir žaismingai pasakydamas kad taip negalima elgtis, ir paliko jį stovėti su numautomis kelnėmis. 

Man buvo be galo pikta matyti, kad jis taip elgiasi, aš priėjau prie savo vaiko ir apmoviau kelnytes, pasakiau kad spardytis negalima, ir pasakiau tam vyriškiui, kad daugiau taip nesielgtų, ir negana to, gavau moralą, kad kišuosi į jų ginčą. Bet kuo toliau galvoju, tuo labiau galvoju, kad čia ne šiaip sau poelgis, manau čia didelė gėda padaryta mano vaikui.

Tad noriu paklausti, kokia žala yra padaryta vaikui, ar jis patyrė gėdą, ar vyriškis turėjo tokią teisę šitaip pasielgti su mano vaiku? Kaip galėjo šitoks elgesys įtakoti mano vaiką?

Labai labai ačiū už atsakymą, man iš tiesų be galo neramu ir tuo pačiu pikta.

Pagarbiai,

Rita (vardas pakeistas)

Labas, Rita,

Suprantu jūsų pasipiktinimą, kai svetimas žmogus prie svečių ėmėsi „auklėti“ jūsų sūnelį, numovęs jam kelnytes, o gavęs pastabą, atskaitė moralus ir jums.  Pritariu, laiške išreikštai minčiai, kad jis neturėjo teisės taip pasielgti.  Niekas neturi teisės mušti ir žeminti kito žmogaus, tuo labiau (ir ypač!), jei tam žmogui tik 3 metukai.  O aiškinimas apie ginčą tarp vyrų turėtų pagrindą, jei tie vyrai būtų lygūs. Vyriškis niekada nebūtų taip pasielgęs su suaugusiu žmogumi, tad jokios lygybės šiuo atveju nebuvo, ir jūs teisingai pasielgėte, užstodama savo berniuką.  Labai apmaudu ir pikta, kai tenka susidurti su tokiais „auklėtojais“, neturinčiais supratimo, kaip tinka elgtis su vaikais (tuo labiau, svetimais!).

Natūralu, kad negalite užmiršti, kas atsitiko, nes pati jaučiatės pažeminta akiplėšiško vyriškio elgesio. Dar jums rūpi, ar šis įvykis jūsų sūneliui netapo trauma, kuri turės neigiamą poveikį vaiko vystymuisi.  Į šį klausimą tiksliai negaliu atsakyti.  Vaikai dažnai labai skaudžiai išgyvena bėdas, kurios suaugusiems atrodo visiškos smulkmenos. 

Pavyzdžiui, viena klientė konsultacijos metu „prisiminė“ vaikystėje patirtą siaubą, kai mama (tuo metu buvusi kitame kambaryje), kalbėdama telefonu pasakė frazę: „Aš to tai tikrai neišgyvensiu.“ Mergytė šio posakio prasmę suprato pažodžiui: jei neišgyvens didelė ir stipri mama, tai neišgyvens ir ji. Šis epizodas iškilo sprendžiant klientės problemas, nesusijusias su santykiais su mama. Iš kitos pusės, vaikai gali visai paprastai priimti išties dideles nelaimes, nes tiesiog nesugeba suprasti ir įvertinti, kas vyksta.  

Labiau tikėtina, kad epizodo, apie kurį pasakojate metu, smarkiau sureagavote jūs pati, nei vaikutis.  Kad vyksta kažkas neįprasto, berniukas galėjo pajusti iš mamos reakcijos.  Vaikai puikiai geba jausti jiems svarbių asmenų, nuo kurių priklauso jų išgyvenimas, nuotaikas. Todėl geriausia, ką galite dabar padaryti dėl savo sūnaus - nusiraminti ir gyventi toliau.   O dėl tolesnio bendravimo su nevykėliu mažų vaikų auklėtoju, tikriausiai, jau padarėte savas išvadas.

Linga

P.S. Kaip mane pakonsultavo (telefonu) Šiaulių Universiteto lektorė, šiuo atveju buvo pažeisti net keli straipsniai pagal tarptautinę vaiko teisių konvenciją, ir mama galėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos institucijas arba policiją, jei siektų, kad vyriškis būtų nubaustas.  Žinoma, Lietuvoje tokios praktikos dar nėra.

Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai