Natūraliam seksualumo pasireiškimui būtinas tėvų (NE)auklėjimo šioje srityje klaidų ištaisymas

Arūno Maniušio nuotr.

Vakar Kijeve pravedžiau superviziją tema "Taisome tėvų (NE)auklėjimo klaidas sekso ir seksualumo srityje".  Dalyvavo 15 klausytojų.  Tikrai pradžiugino, kad pusė (8) iš jų buvo vyrai.  Kaip įprasta, į mano renginį atėjo du aktyvūs 25 metų jaunuoliai.  Jie visada užduoda nemažai papildomų klausimų.  Vyriausias dalyvis  irgi vyras - jam kažkur apie 60 metų.  Didžioji dalis klausytojų - būsimieji psichoterapeutai. Iš kito miesto į Kijevą atvyko ir nėščia moteris.  Ji dalyvavo praeitame seminare "Vaikų psichoterapija", o dabar su didžiuliu dėmesiu klausėsi mano paruoštos temos: "kad nepridaryčiau klaidų".  Vargu ar pavyks visiškai išvengti klaidų, tačiau dalį žinių ir svarbių instrumentų ji, kaip ir kiti dalyviai, tikrai gavo.

Iš planuotų trijų psichotechnikų pilnai suspėjau pravesti tik vieną, nes prieš tai pateikiau metodologiją, papasakojau svarbiausius teorinius dalykus, dalinausi psichoterapinio darbo patirtimi.

Suprantu, kad mano tinklaraščio skaitytojui nėra įdomios ataskaitos.  Kur kas svarbiau būtų išgirsti, o apie ką buvo kalbama, kai buvo kalbama apie seksą ir seksualumą.  O gi pradėjom nuo pat pradžių, t. y. nuo nėštumo laikotarpio.  Tais atvejais, kai tėvai ar nors vienas iš tėvų laukia vaikučio ne tos lyties, kokios jis yra iš tikrųjų (tarkim laukia berniuko, o mamos įsčiose jau gyvena mergaitė), mažas žmogutis, nežiūrint to, kad jis (ji) neturi gyvenimiškos patirties, kiekviena kūno ląstele ima jausti, kad jis kažkokiu būdu neatitinka to, ko iš jo laukia jam svarbūs žmonės.  Štai ir pirmoji trauma, susijusi su lytiniu žmogaus vystymusi.

Vaikučiui gimus, yra svarbu, į kokią aplinką jis patenka.  Jei jis jaučia, kad mama jį myli, kad tėvelis myli mamą, tai sudaro jausminį pagrindą tolesniam ekologiškam vystymuisi visose gyvenimo srityse.

Vaikutis palaipsniui ima domėtis savo kūnu.  Natūralu, kad jo rankutės "užkabina" ir lytinius organus.  Geriausia tada jo dėmesį nukreipti kita linkme ir jokiu būdu nei balsu, nei veiksmais neparodyti, kad jis daro kažką gėdingo.  Vaikučiui bus visiškai nesuprantama, kodėl kojos pirštus galima čiupinėti, o pimpaliuko - ne. Tėvų perdėtas dėmesys ir draudimai gali pavirsti tam tikrų savo kūno dalių nesąmoningu nepriėmimu.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.  Savu laiku būtina atkreipti dėmesį į tai, kuo skiriasi berniukai nuo mergaičių, vyrai nuo moterų. Vaikui suprantama kalba reikia paaiškinti iš kur jis atsirado, kam reikalingi mamytė ir tėvelis, kaip mažylis pateko į mamytės pilvelį, kaip iš ten jis išeina.  Svarbu visas žinias pateikti kaip įmanoma gražiau ir visiškai ramiai.  Taip, taip! Svarbu, kad patys tėvai, apie tai kalbėdami, jaustųsi ramūs, lyg kalbėtų apie tai, kodėl reikia laistyti gėlytę, kur išskrenda rudenį paukščiai ar iš ko padarytas šaukštas. 

Šiuo metu youtube galima surasti tikrai gražių filmukų apie tai, kaip mamytės pilvelyje vystosi . Bus puiku, jei kartu su vaikučiu pažiūrėsite, trumpai paaiškinsite. Tokiu būdu jūs suteiksite atžalėlei informaciją ne tik apie vaikučio vystymąsi, bet ir apie tai, kad ir šiuo subtiliu (subtiliu mums, o jam - visai paprastu) klausimu jis visada gali kreiptis į tėvus. Tai tikrai labai svarbu.

Kitas lytinio brendimo etapas - mėnesinių, poliucijų atsiradimas.  Puiku ir kartu natūralu, jei apie tai vaikas sužinos iš tėvų, ir jei tai bus pateikta gražiai. Mergaites tiesiog būtina pamokyti, kaip naudotis higieniniais įklotais, ką mėnesinių metu galima daryti, o ko reikėtų vengti.  Mamytės, negalvokite, kad čia viskas savaime aišku.  Tai jums aišku, o mergaitei, kuri su tuo susidurs pirmą kartą, gali iškilti daugybė klausimų.  Tad geriausia bus, jei į juos atsakysite prieš atsirandant mėnesinėms.

Pirmasis lytinis aktas taip pat dažnai tampa traumine patirtimi, kuri tikrai nepadeda vystytis natūraliam žmogaus seksualumui. Čia nekalbu apie tokius baisius dalykus kaip išprievartavimas.  Beje, kuo ankstesniame amžiuje mergaitei ar berniukui teko patirti seksualinę prievartą, tuo gilesnę žaizdą visam jo gyvenimui tai palieka.

Demonstruojamos psichotechnikos metu vaizdžiai parodžiau, kaip galima susitvarkyti su tėvų neapdairiai ar iš nežinojimo padarytomis seksualinio auklėjimo klaidomis.  Kadangi tema yra pakankamai jautri, demonstracijos metu dirbome su simbolika, nesiaiškindami, o kas tuo tuo slepiasi. Net problemos tiksliai neįvardinome. Tiesiog nustatėme, kad dabartinėje situacijoje yra problema, o ateityje - tirštas ir bauginantis nežinomybės rūkas.  Atlikus psichotechniką, demonstracijoje dalyvavusi mergina ateityje pamatė darnią šeimą, laimingus tos šeimos narius. Rezultatas buvo pasiektas.