 |
| Paminklas balerinai Majai Pliseckajai Maskvoje |
Penktadienis. Maskva.
Iki paskaitos, kurią apsiėmiau pravesti, liko dar daugiau nei dvi
valandos. Pasinaudojau proga prasieiti
iš pradžių Tverskoj bulvaru, paskui nusukau į šonines gatveles. Ir ne be reikalo, nes būtent ten atradau
naujai pastatytą paminklą žymiai rusų balerinai Majai Pliseckajai.
Skulptorius užfiksavo ją įspūdingoje Karmen
pozoje. Atstačiusi koją, iškėlusi rankas,
išdidžiai pakelta galva, puikiai žinanti
savo vertę ir galią neseniai mirusi balerina sustingo ant aukšto postamento,
kurio papėdė žydėjo nuklota gėlėmis.
Džiaugiausi radusi šį paminklą.
Vis eidavau aplankyti Aleksandro Puškino, o dabar į maršrutą įtrauksiu
ir mano mylimą baleriną. Tuo labiau, kad
paminklai yra visai netoli vienas nuo kito.
Kitas smagus atradimas surado mane knygyne. Ir pasitaikyk taip, kad iš tūkstančių knygų
mano dėmesį patraukė Chaimo Šapiros „Laimė ir kiti absoliutaus reikšmingumo nereikšmingi
dalykai“. Knygų apie laimę yra tikrai
labai daug, ir dar daugiau tų, kurie įsigiję tas knygas papildė autorių
kišenes, bet ne savo laimės kraitelę.
Jūs tikriausiai jau numanote, kad tą knygą nusipirkau. Tiksliau – ji mane nupirko į akis pakliuvusiu
pasakojimu, kad Šapiros močiutės, lenkų žydaitės balsas neleido jam ramiai ilsėtis prie prabangaus
viešbučio baseino, o priekaištų srautu kaltino už tinginystę ir ragino imtis
kokio nors darbo. Chaimas girdėjo priekaištus, kad dar ne visos knygos perskaitytos, kad galima būtų dar vieną
disertaciją gintis, kad namuose rūsys nesutvarkytas, kad...
Tai taip atitiko
mano pastarųjų metų būseną, kad net numojau ranka į savo nusistatymą pirkti tik
būtinas profesijai knygas, nes namuose lentynos ir taip lūžta nuo knygų...
Pravedusi paskaitą grįžau į viešbutį ir išsidrėbiau lovoje
su knyga. Jau horizontalioje padėtyje sužinojau, kad Chaimas Šapira yra gimęs
Lietuvoje(!!!) ir tik būdamas 15 metų išvyko į Izraelį, kur dabar dėsto Tel
Avivo universitete matematiką, statistiką, žaidimų teoriją, psichologiją,
filosofiją ir literatūrą (na ir visapusiškumas!).
Na, o apie laimę mano šiuo metu skaitomos knygos autorius
sako, kad vieno recepto visiems nėra ir negali būti, nes visi žmonės yra
skirtingi. Tikra tiesa! Juk vieną žmogų laimingu daro vieni dalykai,
kitą – kiti, trečią – treti.
Pagalvokit, jei reikėtų aprašyti savo laimingiausią dieną,
tai apie ką jūs papasakotumėte? Aš pati susimąsčiau, o kokia turėtų būti ta
diena. Visi paprasti dalykai lyg ir nublanksta, kad būtų verti laimingiausios
dienos.
O štai kaip savo laimingiausią dieną aprašė Henrikas Heinė
(iš Ch.Šapiros knygos):
Laimingiausia diena
prasideda, kai aš atsibundu mediniame namelyje kažkur Šveicarijoje. Lėtai
atsikeliu iš lovos, pasirąžau. Prieinu prie stalo. Ant jo manęs jau laukia ką
tik iš krosnies ištrauktas pyragas. Jį supjaustęs ant riekelių plonu sluoksniu tepu
kvepiantį gelsvą sviestą. Atsikandu ir užgeriu nuostabia kvepiančia kava,
atvežta specialiai man iš kaimyninės Italijos. (...).
Bet ne, viso šito
nepakanka poeto ir filosofo laimei. Ko gi man dar trūksta? Jei Visagalis Dievas panorės padaryti mane
išties laimingu, tai štai ko man dar trūksta. Noriu, kad išilgai ežero, tiesiai
prieš mano langus eitų medžių alėja. Ir
ant kiekvieno medžio turi kabėti po žmogų. Po vieną mano priešą. Štai dabar,
valgydamas šiltą pyrago riekelę su gelsvu sviestu, užsigerdamas nuostabia kava
ir matydamas alpių kalnų fone pakartus mano priešus aš būsiu iš tikro
laimingas.
Ir kaip jums? Man tie
pakarti priešai įvarė šleikštulį, tačiau manau, kad nemažai daliai lietuvių
toks vaizdelis būtų artimas širdžiai. Va
ir sakykit, ar mes galime vadovautis tais pačiais patarimais, ieškodami laimės.
Vis tik grįšiu prie klausimo apie laimingiausią dieną. Net du netikėti radiniai – paminklas ir
knyga, sėkmingai pravestas užsiėmimas, po kurio renginio dalyviai dėkojo už
aiškų teorijos išdėstymą bei paprastą ir vaizdingą psichotechnikų
demonstravimą, vakaras su išties gera knyga...
Na ir ko daugiau gali reikėti iki pilno laimės jausmo. Aaaa, dar norisi tuo pasidžiaugti kartu su
kuo nors. Va, ir dalinuosi savo
džiaugsmais su jumis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą