Aš automobilį vairuoju pakankamai ramiai. Jei kas nors labai nori mane aplenkti, užleisiu jam kelią. Gal žmogų tikrai spaudžia koks neatidėliotinas reikalas. Kodėl gi jam neduoti kelio? Ypatingai šokiruojančio elgesio vairuotojams palinkiu sėkmingo parvažiavimo.
Pasitaiko, kad pati padarau kokią klaidą ir sukeliu nepatogumus šalia važiuojantiems automobiliams. Visada atsiprašau, net jei suprantu, kad manęs negirdi. Ir padėkoju, kad buvo pakankamai atidus, ir mes išvengėme avarijos.
O štai mano labai inteligentiška draugė, beje turinti kelis aukštuosius išsilavinimus, prisipažino, kad ant nemokšų ar/ir kelių erelių ji išsilieja pagal visą programą. Niekaip nelaukiau iš jos tokios reakcijos. Panašu, kad joje yra tiek susikaupusios įtampos, kad kelyje nutikusią nestandartinę situaciją ji išnaudoja pykčio pertekliaus išliejimui. Juk sakoma, kad net paprastas rėkimas gali padėti numalšinti vidinį skausmą.
Tokiu būdu išeina, kad rėkimas ant kitų eismo dalyvių tampa savotišku išsituštinimo procesu. Tik labai abejoju, kad nusiraminimui jis būtų labai veiksmingas.
Kur kas veiksmingiau būtų kelti savo sąmoningumo lygį. Tada bus paprasta ramiai priimti kitų vairuotojų klaidas ir taip nebausti savęs už kitų kvailus poelgius.
O kaip jūs reaguojate į kelių chuliganus?
Linga
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą