Kartą vienas žmogus, vadinantis save teisuoliu, susapnavo,
jog atsidūrė parduotuvėje, kurioje už prekystalio stovėjo pats Dievas.
- Dieve, nejaugi čia tu?! – sušuko žmogus.
- Aš. – kukliai atsakė Dievas.
- Ir tavo parduotuvėje galima ką nors nusipirkti? – paklausė žmogus.
- Mano parduotuvėje galima nusipirkti viską. – ramiai atsakė Dievas ir, pagalvojęs pridūrė – Beje, už dyką.
-Tada duok man, Dieve, laimę, meilę, gerovę, sveikatą, sėkmę ir daug daug pinigų!
Dievas pritariamai linktelėjo galvą ir nuėjo į sandėliavimo patalpą, iš kurios netrukus grįžo, rankoje laikydamas mažą dėžutę.
-Štai tau viskas, ko prašei. – pasakė jis.
- Kaip tai? Tai viskas? – nustebo žmogus, atidarė dėžutę ir ten rado kelias sėklytes.
- Taip, tai viskas. – atsakė Dievas – Aš prekiauju tik sėklomis. O užauginti viską, ko tu manęs prašei, turi pats...
- Dieve, nejaugi čia tu?! – sušuko žmogus.
- Aš. – kukliai atsakė Dievas.
- Ir tavo parduotuvėje galima ką nors nusipirkti? – paklausė žmogus.
- Mano parduotuvėje galima nusipirkti viską. – ramiai atsakė Dievas ir, pagalvojęs pridūrė – Beje, už dyką.
-Tada duok man, Dieve, laimę, meilę, gerovę, sveikatą, sėkmę ir daug daug pinigų!
Dievas pritariamai linktelėjo galvą ir nuėjo į sandėliavimo patalpą, iš kurios netrukus grįžo, rankoje laikydamas mažą dėžutę.
-Štai tau viskas, ko prašei. – pasakė jis.
- Kaip tai? Tai viskas? – nustebo žmogus, atidarė dėžutę ir ten rado kelias sėklytes.
- Taip, tai viskas. – atsakė Dievas – Aš prekiauju tik sėklomis. O užauginti viską, ko tu manęs prašei, turi pats...
ne "iš lurios", o "iš kurios"
AtsakytiPanaikintiAčiū!
AtsakytiPanaikinti