Laba diena, auginame pusantrų metų sūnų ir kuo toliau, tuo labiau aštrėja
leidimo/neleidimo žiūrėti televizorių klausimas. Patys beveik jo nežiūrime,
pirmaisiais savo gyvenimo metais jo įjungto nematė ir sūnus.
Su išdygusiais pirmaisiais dantukais iškilo poreikis juos valyti. Tai sūnui keldavo didelį nepasitenkinimą ir nesutikimą. Po mėginimų tai daryti įvairiausiais būdais, šepetukais ir pan., pabandėm įjungę televizorių (tik gerietišką animaciją). Nuo to laiko dantų valymas - vienas mėgiamiausių sūnaus užsiėmimų :) Daugiau įjungto televizoriaus faktiškai nemato.
Su išdygusiais pirmaisiais dantukais iškilo poreikis juos valyti. Tai sūnui keldavo didelį nepasitenkinimą ir nesutikimą. Po mėginimų tai daryti įvairiausiais būdais, šepetukais ir pan., pabandėm įjungę televizorių (tik gerietišką animaciją). Nuo to laiko dantų valymas - vienas mėgiamiausių sūnaus užsiėmimų :) Daugiau įjungto televizoriaus faktiškai nemato.
Artėjant vedimo į darželį laikui pradeda kilti klausimas, kaip apskritai
elgtis dėl televizoriaus. Mūsų manymu yra labai daug, agresyvių ir nelabai
tinkamų animacinių filmukų, kurių iš vienos pusės nelabai norisi leisti
žiūrėti, dėl juose rodomo smurto, o iš kitos pusės nuogąstauji, ar nebus sūnui
sunku adaptuojantis prie bendraamžių. Pavyzdžiui, kai visi bėgios
"spidermenais", o tavo sūnus neturės "žalio" supratimo, kas
jis toks.
Kaip elgtis tokiais atvejais, kai iš vienos pusės nori apsaugoti vaiką nuo
žalingų pramoginių produktų (TV, interneto kanalais), o iš kitos neapsunkinti
jo socializacijos bendraamžių tarpe.
Iš anksto dėkui už atsakymą!
Gražios dienos!
Marius
Ačiū, Mariau, už aktualią temą. Gal ne visiems skaitytojams aišku, ko čia
nerimauja „keistuolis“ tėvelis, todėl
tuo pačiu priminkim, kokią žalą ikimokyklinukams daro televizoriaus žiūrėjimas.
Amerikiečių autorius Dž.A.Vilkinsas
savo knygoje „Atpraskite nuo televizoriaus“ pateikia duomenis, kad TV per
valandą parodo 9 smurto aktus, o vienai vaikiško multfilmo valandai tenka net
21 smurto aktas. Tokiu būdu 14 metų
tipinis amerikiečių vaikas jau būna
matęs 11000 (vienuolika tūkstančių!) nužudymų.
Statistiniai duomenys pas mus tikriausiai būtų panašūs. Aš pritardama
Mariui dar pridurčiau, kad ir vaikiškuose filmukuose būna apstu smurto (pvz. „Tomas ir Džeris“ , Pokemonai“ ir
kt.) Vaikai yra imlūs tam, ką mato, ir
taip išmoksta agresyvaus elgesio.
Jaunesnieji ikimokyklinukai (iki 4 metų) visa, kas rodoma TV
ekranuose, priima už teisybę. Šiuo laikotarpiu
jie intensyviai aiškinasi, kaip funkcionuoja pasaulis.
Ir ką sužino? Kad pasaulyje
gyventi yra nesaugu. Kad dėl išlikimo
reikia kovoti. Ir šios nuostatos užsifiksuoja
pasąmonėje, nes tokio amžiaus vaikai dar neturi mąstymo įgūdžių.
Prisiminkime, kad vienas iš bazinių sėkmingų žmonių
įsitikinimų yra „Pasaulis yra OK“* , kur OK – viskas gerai (mažai, labai mažai
žmonių apskritai turi tokią nuostatą).
Suprasdami tai, tikrai nesijuoksime iš tokių tėvelių, kaip jūs, Mariau,
rūpinimosi, kad vaikai kuo mažiau žiūrėtų TV. Nuo kūdikystės stebimos smurto
scenos ne tik didina vaikų baimes ir/ar agresyvumą, stabdo vystymąsi, bet ir turi neigiamos įtakos tolesniam jų gyvenimui.
TV žiūrėjimas yra patogus daugumai tėvelių, nes priverčia
vaikus tylėti, tačiau būtent tai slopina
jų kalbos vystymąsi, mąstymą.
Pastebėta, kad televizorinukai praranda domėjimąsi kūrybiškais
žaidimais, mažiau juda, o tai įtakoja vangų kūrybinių gebėjimų, intelekto vystymąsi.
O dabar grįžkime prie laiško. Jūs, Mariau, visa tai suprantate ir sąmoningai pirmaisiais vaiko metais
neleidote jam žiūrėti televizoriaus.
O ir dabar savo sūneliui parenkate gražius filmukus. Teisingai
darote. Kita vertus, nuogąstaujate, kad vaikui, nemačiusiam populiariųjų
filmukų, gali būti sunku bendrauti su kitais vaikais darželyje.
Prisiminkim, kad iki 4 metų vaikai paprastai nežaidžia bendrų
žaidimų. Net ir darželyje , būdami
kartu, jie žaidžia po vieną. Tik vėliau vis svarbesnė taps bendra veikla su
kitais vaikais. Jei šiuo metu iškils
klausimas apie jam nežinomą tarp
kitų vaikų populiarų herojų, jau bus
galima kartu pažiūrėti ir „ne tokį gerą“
filmuką. Po to aptarsite, ką matėte, kas
buvo svarbu ir reikšminga. Raginsite
vaiką reikšti savo nuomonę ir vertinti matytus veikėjus bei jų veiksmus.
Svarbu, kad vaikas mokysis vertinti.
Tai pravers jam ateityje.
Be to jūs galite ieškoti ir surasti kitus tėvelius
bendraminčius ir kartu organizuoti renginius, kuriuose dalyvausite su
vaikais. Čia jūsų mažylis bus tarp tokių
pat, kaip ir jis, gyvenančių be televizorinio smurto. Jei esate aktyvus ir jums rūpi, kokioje
visuomenėje gyvens jūsų vaikai, galite ieškoti būdų, kaip įtakoti TV
redakcijas, kad rodytų „gerietiškus“ filmus. Kai rūpi, sugalvoti galima daug ką.
Net jei ne viskas šimtu procentu pavyks,
taip kaip norėtųsi. Tačiau ir tos nedidelės pergalės bus svarbios. Ir jums, ir jūsų vaikui.
Sėkmės auginant sėkmingą ir laimingą Žmogų!
*Nustatyta,
kad pagrindinės sėkmingų žmonių nuostatos yra keturios: 1) aš esu OK, 2)
kiti yra OK, 3) pasaulis yra OK, 4)Dievas yra OK.
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą