Каtinas suėdė vyro pusryčius ir… įžiebė konfliktą namuose

Lingos Švanienės nuotr.

Sveiki, jaučiuosi tarsi įstrigusi nesibaigiančiame rate - viskas sukasi, ir nėra išėjimo iš šio rato. Turiu mylimą vyrą ir dukrą. Dirbu gan įtemptą nervine prasme darbą. Todėl matyt pernelyg dažnai leidžiu pykčiui prasiveržti netinkamu laiku netinkamoje vietoje ir sukuriu įtemptas situacijas namie, konfliktuoju su vyru.

 

Paskutinis konfliktas įvyko dėl atrodytų labai banalios priežasties - katinas suėdė vyro pusryčius. To padaro mano vyras niekada nenorėjo, tai buvo mano kaprizas ir aš visad stengiuosi, kad jis kuo mažiau painiotųsi vyrui po kojomis. Bet kame, ką tas padaras iškrečia, o vyras papriekaištauja, matau priekaištus sau. Tuo tarpu (bent jau man taip atrodo) aš užmerkiu akis ir susitaikau su daugybe vyro įgeidžių. 

 

Šį kartą, vėlgi įžvelgusi, kad čia kaltas ne katinas, o aš, tikrai supykau. Vyras nesuprato mano pykčio priepuolio, nekalbėjimo ir bildėjimo namuose, o kai pradėjome kalbėtis užsipuolė mane dėl mano nevaldomo charakterio ir to, kad jis negali nė žodžio apie jokius blogius pasakyti, nes viskas baigiasi mano įsiūčiu ir trankymusi po visus namus. Ne aš nešūkauju, aš tiesiog garsiai viską darau - net lėkštę į spintelę dedu garsiai. 

O konfliktuoti ir garsiai aiškintis nenoriu dar ir dėl dukros. Dabar jau kelinta para namie tvyro įtampa. Visiems sunku, ir nežinau ką daryti. Atsiprašiau, bet atsakas tebuvo, kad man gerai sekasi ardyti santykius. Kaip valdyti save? Kaip tokioje situacijoje taikytis?

 

Lauksiu skubaus atsakymo,

 

Eva (vardas pakeistas)

 

Lingos Švanienės nuotr.

Labas, Eva, panašu, kad užsiplieskiantis tavyje pyktis susijęs daugiau su susikaupusia tavyje įtampa, o ne su konkrečiais namų įvykiais, kurie tik suveikia kaip degtuko liepsna sprogų mišinį.  Tiesiog nebeturi jėgų ilgiau išlaikyti vidinio spaudimo. Tad natūralu, kad vyro burbėjimą ant katino priimi kaip kaltinimus sau. Sukilęs pyktis dunda trankomais daiktais.

Klausi, kaip save suvaldyti.  Ne valdyti save reikia, o priimti, suprasti (kas su tavimi vyksta, ko tau trūksta), o tada jau galima ieškoti būdų kaip sau padėti.

Rašai, kad dirbi įtemtą darbą. Ką gali pakeisti, kad jis tau nesukeltų tiek įtampos? Gal netinkamai susiplanuoji laiką? Gal apsiimi per daug darbų, kurių nebespėji laiku padaryti? Kur yra tie resursai (laiko, energijos), kuriais pasinaudojus, darbai eitų lyg per sviestą? O gal sekina santykiai su vadovybe ar kolegomis?  Ką gali padaryti, kad tiesiog ramiai vykdytum savo įsipareigojimus? 

Aš nežinau, kas būtent kelia tau įtampą darbe, tad negaliu pasiūlyti kažkokios konkrečios išeities.  Svarbu žinoti, kad išeitis visada yra, net jei tuo metu tau gali atrodyti, kad jos nėra.  Kraštutiniu atveju tu  bet kada gali pakeisti darbą.  Bet prieš tai išbandyk ir kitus būdus.

O gal priežastis tame, kad tu nemoki ar neleidi sau tinkamai pailsėti, atsistatyti po įtemptos darbo dienos?  Ką galėtum šioje srityje pakeisti?  Kaip norėtųsi save palepinti?  Kaip į šį procesą būtų galima įtraukti vyrą ar net kitus artimuosius?  Kai tinkamai pasirūpinsi savimi,  tavo brangiausiems žmonėms bus lengva ir paprasta su tavimi.

Beje, Eva, pastaroji mintis ne iš piršto laužta.  Nors ir vengi barnių su vyru prie dukrytęs, vaikai labai puikiai jaučia tėvų, ir ypač mamos nuotaikas.  Kai piktai tvarkai daiktus, kai tarp tavęs ir vyro tvyro nebyli įtampa, dukrytė tame realiai gyvena.  Tikriausiai, nereikia sakyti, kad tokioje situacijoje ji nesijaučia jaukiai ir saugiai.

Pabaigai pakartosiu, kad tau svarbu dabar atsisukti į save. Ir ne kaltinimais save apiberti (yra, kas tai padaro už tave), o tiesiog suprasti, ko iš tiesų tu nori ir ką konkrečiai gali padaryti dėl savęs, kad išliktum rami.  Gal ir banaliai nuskambės pasiūlymas kreiptis į psichologą, tačiau dėl tavo, o kartu ir dėl šeimos gerovės visos priemonės, vedančios link to, yra geros.

Ir tada nelemtas įvykis, kai katinas suėdė vyro pusryčius, taps kuriozišku šeimos gyvenimo nutikimu, keliančiu šypseną.  Tokiu jis ir turėtų būti.  Sėkmės!