Koks yra žmogaus santykis su kitais, priklauso nuo jo gyvenimo lygio

Arūno Maniušio nuotr.

Gyvename tarytum vienoje šalyje, bet neretai atrodo, lyg būtume skirtinguose pasauliuose.  Vieniems viskas negerai ir jie apie tai skalambija, kur tik gali.  O kiti džiaugiasi mažmožiais, dirba savo darbus, kuria, svajoja.  Taip ir prisiminiau anekdotą šia tema.

Eina sufijus pasišokinėdamas ir džiūgauja:

- Kokia graži diena! Koks nuostabus gyvenimas!  Koks aš laimingas!

Sustabdo jį vienas žmogus (būsim politkorektiški ir tautybės neminėsim, nors galėtų būti ir lietuvis) ir sako:
-Kokias nesąmones čia tauziji! Valdžioje - savanaudžiai. Šalyje - betvarkė. Mokesčiai devynis kailius lupa.  Žmona - isterikė.  Vaikai - parazitai.  Uošvienė - ragana...

Pasižiūrėjo į jį sufijus ir atsakė:
-Taip, tai tiesa.  Tavo gyvenimas - mėšlas. 
...ir nuėjo toliau pasišokinėdamas:

-Gyvenimas gražus! Gyvenimas gražus!

Ir iš tiesų, anot profesoriaus S. Kovaliovo, mes gyvename skirtinguose lygiuose, ir gyvenimas juose skiriasi lyg tai būtų skirtingi pasauliai.  Išskiriami keturi lygiai: priešsocialinis, socialinis, postsocialinis ir viršsocialinis.

Kaip matome, gyvenimo lygių pavadinimuose kartojasi ta pati šaknis, nurodanti, jog žmogaus gyvenimo lygis priklauso nuo jo santykio su visuomene: pirmame jis dar nėra pilnavertis visuomenės narys, antrame jau tampa socialine būtybe, trečiame - "išeina" iš visuomeninio gyvenimo ir ima individualizuotis, o ketvirtame - tarytum pakyla virš visuomeninio lygio.

Beje, kaip pastebėjo S.Kovaliovas, nuspręsti, kokiame lygyje gyvena vienas ar kitas žmogus, galima atsižvelgiant į jo santykį su kitais žmonėmis.

Ikisocialiniame lygyje kiti žmonės yra arba draugai, arba priešai.  Kitais žodžiais sakant, kiti yra arba savi, arba svetimi.  Nėra netgi tarpinio varianto.  Yra tik "mūsiškiai" ir "nemūsiškiai".  Savi, net jei jie niekšeliai, vis tiek yra draugai.  O svetimi, nežiūrint jų dorybių, lieka priešais. Beje, toks skirstymas būdingas ne tik atskiriems žmonėms, bet ir organizacijoms, partijoms, šalims.

Socialiniame lygyje kiti žmonės jau yra arba kolegos, arba konkurentai. Čia jau nebėra tokio griežto skirstymo, tačiau vis dar išlieka priešpastatymas.  Kolegos - tai savi, o konkurentai - tai svetimi.

Postsocialiniame lygyje, kuriame svarbiausiu tampa žmogaus individualumas, savais yra bendražygiai, o priešų ir konkurentų tiesiog nėra.  Juos atstoja oponentai.

Tokiu būdu galima lengvai suprasti, kad jei žmogus garsiai šaukia apie savo teisumą ir šventumą, o kitus vadina šėtono išperomis ar blogio imperijos atstovais, prieš mus pats tikriausias pirmojo lygio atstovas.

Na, o ketvirtajame viršsocialiniame lygyje nebėra savų ir svetimų. Nes šiame lygyje kiti žmonės yra  partneriai. Partneriai tikrąja žodžio "part" (dalis) prasme - kitas žmogus yra dalis vienos Visumos, laikinai atskirtos kosminiais ekranais...

Pagal integralinio neuroprogramavimo autoriaus Sergejaus Kovaliovo straipsnį "Что в уровне тебе моем" (iš straipsnių rinkinio "Žmogaus gyvenimiškos veiklos psichoterapija", 2014)